Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

51 pridėtas baitas ,  prieš 8 metus
{{otheruses}}
[[Vaizdas:Light shining2.JPG|right|250px]]'''Šviesa''' yra elektromagnetinis spinduliavimas, kurio bangos ilgis yra matomas akiai arba, bendresne prasme, elektromagnetinis spinduliavimas nuo infraraudonųjų iki ultravioletinių spindulių.
 
Šviesa turi dvilypę prigimtį:
* [[Elektromagnetinė banga|Elektromagnetinės bangos]],
* Šviesos dalelių  – [[fotonas|fotonų]]  – srautas.
 
== Šviesos teorijos ==
 
=== Elektromagnetinė teorija ===
[[1845]]  m. [[Maiklas Faradėjus]] atrado, kad šviesai sklindant poliarizuojančia medžiaga, poliarizacijos kampas gali būti keičiamas išoriniu [[magnetinis laukas|magnetiniu lauku]]. Tai buvo pirmasis atrastas efektas, rodantis, kad šviesa yra susijusi su [[elektromagnetizmas|elektromagnetizmu]]. Remdamasis šio eksperimento rezultatais Faradėjus [[1847]]  m. pasiūlė teiginį, kad šviesa yra aukšto dažnio elektromagnetinės bangos.
 
Faradėjaus eksperimentai buvo vienas svarbiausių veiksnių, leidusių [[Džeimsas Klarkas Maksvelas|Džeimsui Klarkui Maksvelui]] sukurti [[elektrodinamika|elektromagnetinio lauko teoriją]]. Iš šios teorijos išplaukė, kad elektromagnetinės bangos tuščioje erdvėje turi sklisti pastoviu greičiu, kurio skaitinė vertė yra lygi [[šviesos greitis|šviesos greičiui]]. Tuo remdamasis Maksvelas padarė išvadą, kad šviesa yra ne kas kita, kaip tam tikro dažnio elektromagnetinės bangos. Pirmą kartą ši išvada buvo paskelbta [[1862]]  m., veikale ''Apie fizines jėgos linijas'' (''On Physical Lines of Force''). [[1873]]  m. Maksvelas paskelbė matematinę savo teorijos formuluotę, kurios pagrindinis rezultatas buvo [[Maksvelo lygtys]], aprašančios elektromagnetinio lauko savybes bei elgesį.
 
Netrukus vokiečių fizikas [[Heinrichas Rudolfas Hercas]], sugeneravęs [[radijo bangos|radijo bangas]], pademonstravo, kad pastarosios pasižymi tokiomis pat savybėmis, kaip ir šviesa, t. y., [[difrakcija]], [[interferencija]], atspindžiu. Tai galutinai įrodė vienodą šviesos ir elektromagnetinių bangų prigimtį.
 
=== Kvantinė teorija ===
M. Plankas teigė, jog šviesos šaltinis šviesą spinduliuoja ne ištisai, o tam tikromis porcijomis  – [[kvantas|kvantais]]. Į kvantą galima žiūrėti kaip į savotišką šviesos dalelę  – fotoną. Šviesą gali spinduliuoti ir aplink atomo branduolį skriejantys elektronai.
 
Arčiau atomo branduolio esančiose orbitose skriejantys elektronai turi mažiau energijos nei tolimesnėse orbitose skriejantys elektronai. Jei elektronas gauna kiekį energijos, jis turi peršokti į toliau branduolio esančią orbitą (tokie elektronai vadinami sužadintaisiais), tačiau judėdamas jis praranda energiją ir natūraliai grįžta į savo vietą.
Matoma šviesa yra spektro dalis tarp 380 nanometrų (sutrumpintai nm) ir 750 nm ([[oras|ore]]) bangų ilgio.
 
[[1945]]  m. Austrijos fizikos instituto direktorius prof. [[Feliksas Ehrenhaftas]] atliko bandymus su vakuuminiame inde esančiomis mažomis grafito dalelėmis. Jas apšvietė stipria šviesa. Dalelės pakilo viršun, sukosi apie savo ašį, bei judėjo elipse. Jis priėjo prie išvados, kad „šviesa turi sukamąją jėgą“.
 
== Nuorodos ==
Anoniminis naudotojas