Gilgitas-Baltistanas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 19:
'''Gilgitas-Baltistanas''' ({{ur|گلگت بلتستان|Gilgit-Baltistān}}, [[baltų kalba|balt.]] གིལྒིཏ་བལྟིསྟན) – administracinė teritorija [[Pakistanas|Pakistano]] šiaurėje. Ribojasi su [[Chaiberas-Pachtunchva|Chaiberu-Pachtunchva]] vakaruose, [[Vachano koridorius|Vachano koridoriumi]] ([[Afganistanas]]) šiaurėje, [[Sindziangas|Sindziangu]] ([[KLR|Kinija]]) šiaurės rytuose, [[Laisvasis Kašmyras|Laisvuoju Kašmyru]] pietvakariuose bei [[Džamu ir Kašmyras|Džamu ir Kašmyru]] ([[Indija]]) pietryčiuose. Administracinis centras – [[Gilgitas (miestas)|Gilgitas]].
== Geografija ==
Gilgitas-Baltistanas sudarytas iš dviejų istorinių-geografinių regionų – Gilgito slėnio ir [[Baltistanas|Baltistano]]. Šioje teritorijoje yra aukščiausios Pakistano viršukalnės ([[K2]], [[Nanga Parbatas]] ir kt.), čia persipina [[Pamyras|Pamyro]], [[Himalajai|Himalajų]], [[Hindukušas|Hindukušo]], [[Karakorumas|Karakorumo]] kalnai. Gilgite-Balistane driekiasi vieni ilgiausių kalnų ledynų pasaulyje ([[Biafo ledynas|Biafo]], [[Baltoro ledynas|Baltoro]], [[Baturos ledynas|Baturos]]), yra keletas aukštikalnių ežerų (Šeosaras, Satpara, Rušas, Kačura). Svarbiausios upės – [[Gilgitas]], [[Hunza]]. Kalnų papėdėje driekiasi [[Deosajaus plynaukštė]], yra įkurtas nacionalinis parkas.
== Istorija ==
{{main|Baltistanas}}
Dabartinė Gilgito-Baltistano provincija apima Baltistano kultūrinį regioną. Dėl savo geografinės specifikos, jis ilgą laiką buvo atskirtas nuo Pietų Azijos kultūrinės įtakos, ir tik I mūsų eros tūkstantmečio viduryje čia ėmė plisti įtaka iš [[Tibetas|Tibeto]], VII a. regionas buvo įjungtas į [[Tibeto imperija|Tibeto imperiją]]. Tai nulėmė tibeto kultūros įsigalėjimą vietos kalniečių tarpe. Imperijai suirus XI a. Baltistano kalnų slėniuose susikūrė smulkios feodalinės kunigaikštystės, kurių svarbiausia buvo su sostine [[Skardu]], valdoma Makponų dinastijos. Jos palaikė kultūrinius ryšius su gretimu [[Ladakas|Ladaku]] pietryčiuose.
Nuo XV a. į Baltistaną į vakarų ([[Didysis Iranas|Irano]]) ėmė skverbtis [[Islamas|Islamo]] kultūrinė įtaka. Labiausiai paplito [[izmailizmas]]. Progresuojant feodaliniam susiskaidymui, susikūrė daug smulkių kunigaikštysčių, kurių valdovai titulavosi mirais. 1846 m. į regioną įsiveržė [[Džamu]] karalystės armija iš pietų. Padedant [[Britų imperija]]i, Baltistanas buvo įjungtas į [[Džamu ir Kašmyro karalystė]]s sudėtį, kur didžiąja dalimi administruotas kaip [[Gilgito agencija]].
1947 m. [[Indijos padalinimas|padalijus Indiją]], Džamu ir Kašmyro kontrolė tapo [[Kašmyro konfliktas|Kašmyro konflikto]] priežastimi. Galiausiai Indija ir Pakistanas ''de facto'' pasidalino karalystę įtakos sferomis, kurias skiria vadinamoji [[kontrolės linija]]. Oficialus padalinimas ''de jure'' nėra įvykęs iki šiol. Po šio padalinimo Baltistanas liko kontroliuojamas Pakistano, ir čia liko egzistuoti senieji Britų administracijos vienetai. Tik 1970 m. jie sujungti į vieną administracinį vienetą - Šiaurines teritorijas. 2009 m. šiam vienetui suteikta didesnė savivalda, ir jis pervardintas dabartiniu vardu.
== Gyventojai ==
| |||