Perlas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.6.3) (robotas Pridedama: kk:Перл |
|||
Eilutė 3:
[[Vaizdas:PerlmuttAusst.jpg|thumb|right|200px]]
'''Perlas'''
== Perlo susidarymas ==
Eilutė 10:
Pirmasis Europoje mokslinius perlų prigimties tyrinėjimus atliko garsusis sistematikas [[Karlas Linėjus]], išauginęs upinių perlų, kurie dabar saugomi Karlo Linėjaus draugijos muziejuje [http://www.pearl-guide.com/forum/archive/index.php?t-332.html].
Perlai susiformuoja [[dvigeldžiai|dvigeldžių moliuskų]] kriauklėje. Kai į [[kriauklė|kriauklę]] patenka svetimkūnis (smėlio kruopelė, parazitas, paties moliusko [[planetos mantija|mantijos]] fragmentas), jis ima dirginti jautrų moliusko kūną, ir šis išskiria [[kalcio karbonatas|kalcio karbonato]] ([[Perlamutras|perlamutro]]), kuris sluoksnis po sluoksnio apgaubia minėtąjį svetimkūnį. Kalcio karbonatas gali būti dviejų mineralų formoje
Pagal kilmę perlai skirstomi į jūrinius ir upinius (gėlavandenius). Daugiausiai upinių perlų parduoda [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinija]].
Didžiausias visų laikų perlas, aptiktas [[Filipinai|Filipinuose]] prie [[Palavanas|Palavano]] salos [[1934]]
Vienas iš brangiausių egzempliorių „La Regent“
[[Vaizdas:Golden_pearl_necklace.jpg|250px|left|thumb|Perlų vėrinys]]
Eilutė 24:
'''Natūralūs perlai''' susiformuoja be žmonių įsikišimo, todėl jie yra patys vertingiausi. Vidutiniškai tik vienas moliuskas iš kelių šimtų išaugina perlą, kai kada „saugodamas“ savo lobį iki 50 metų. Natūralūs perlai retai būna taisyklingos formos, ir jų kaina, kaip ir kitų brangakmenių, priklauso nuo dydžio, formos ir kokybės.
'''Kultivuoti perlai''' pigesni, negu natūralūs, o dirbtiniai
'''„Akoja“''' perlai dažnai vadinami japoniškais. Jie auginami [[Japonija|Japonijoje]], [[Honkongas|Honkonge]] (''[[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijoje]]'') ir kitose Tolimųjų Rytų šalyse pagal japoniškas technologijas. Šie perlai pasižymi ypač geru blizgesiu (matmenys 3–8 mm), spalva dažniausiai balta su visokeriopais atspalviais.
Eilutė 30:
'''Pietų jūrų perlai''' auginami [[Australija|Australijos]] pakrantėse ir [[Indijos vandenynas|Indijos vandenyno]] salose. Kadangi auginami stambiose [[Jūrinė perluotė|perluotėse]], užauga dideli (8 –16 mm). Spalva balta su įvairiais atspalviais.
'''Taičio perlai'''
'''„Mabe“'''– perlai, kurie išauginami pritvirtinti prie kriauklės sienelės, todėl būna pusiau sferinės formos. Jie tinka žiedams bei auskarams, kulonams, kitiems netradiciniams papuošalams.
== Perlų gavyba ==
Iki XX amžiaus pradžios pagrindinis perlų gavybos būdas buvo nardymas ir rinkimas nuo dugno. Nardytojai atlupdavo kriaukles nuo dugno, iškeldavo į paviršių, kur jas atidarydavo ir ieškodavo perlų. Tonoje laimikio būdavo aptinkama vidutiniškai trys
Japonijoje, [[Honšiu|Honšiū]] saloje, perlus rinkdavo moterys (vadinamos ''ama''). Šiuo rizikingu darbu jos pelnė visuomenėje ypatingą padėtį, netgi galėjo pasirinkti sau vyrą. Amos tradiciškai perduodavo savo profesiją dukterims. Apsiginklavusios vien peiliu, jos nerdavo į 20-30
Šiais laikai didžiuma perlų auginama vadinamosiose perlų fermose, įterpus perlo branduolį (nušlifuotą perlamutro trupinėlį) į [[Jūrinė perluotė|perluotės]] kriauklę. Šį procesą sukūrė japonai Tatsuhei Mise Tokishi Nishikawa ir vėliau patobulino Kokichi Mikimoto, užpatentavęs išradimą 1916 metais. Pagal šį metodą vieno moliusko mantijos gabalėlis implantuojamas į kitos perluotės [[Lytinė liauka|gonadas]] ir pradeda veikti kaip perlo augimo [[katalizatorius]].
Kai dirbtiniu būdu užauginti perlai pirmą kartą pasirodė pasaulinėje rinkoje, iš pradžių buvo manyta, jog atrastos naujos perlų augimvietės, tačiau greitai buvo pastebėta, kad naujieji perlai turi perlamutrinius branduolius, ir japonai pripažino, kad tai kultivuoti perlai. Prekybininkai ir juvelyrai supanikavo, bet paskui tyrimai parodė, kad kultivuoti perlai ultravioletiniuose spinduliuose švyti žaliai, o natūralūs
Pietų jūrų ir Taičio perluotės (''Pinctada margaritifera'' ir ''Pinctada maxima'') perlų auginimui naudojamos pakartotinai, t. y. išėmus vieną perlą, į moliusko kūną įterpiamas didesnis implantas, ir kriauklė dar 2-3 metus augina naują perlą. ''Pinctada maxima'' užauga iki keliasdešimties centimetrų dydžio, todėl jų perlai neretai viršija 14
Nuo 1914 metų pradėti kultivuoti ir gėlavandeniai perlai (Bivos ežere netoli [[Kiotas|Kioto]]), todėl gėlavandeniai perlai kurį laiką buvo vadinami Bivos perlais. Daugiausiai Bivos perlų buvo išauginta 1971
[[Vaizdas:Barbara_radziwill_16th_century.jpg|200px|thumb|right|[[Barbora Radvilaitė]] su perlų papuošalu]]
Nuo 1990 metų gėlavandeniai perlai pradėti auginti [[Šanchajus|Šanchajaus]] apylinkėse ir [[Fidžis|Fidžyje]]. Stambiausios juodųjų perlų augimvietės yra [[Tuamotu salos|Tuamotu]] salyne, o Marutea saloje įsikūrusi didžiausia juodųjų perlų verslo bendrovė [http://www.pearl-guide.com/tahitian-pearl-market.shtml].
Eilutė 55:
Lašo ir kriaušės formos perlai kartais vadinami ašaros formos perlais ir daugiausiai pritaikomi auskarams, pakabukams arba kaip centrinis karolių perlas.
Skiriama virš 2000 perlų atspalvių. Juvelyrikoje taip pat įvertinamas perlamutro apvalkalo storis, apvalkalo kokybė (kuo lygesnis paviršius, mažiau rievių), perlamutro spindesys (kuo aiškesnis blizgesys, kuo daugiau vaivorykštės atspindžių; prigesę perlai
Perlų papuošalai turi specialius pavadinimus. ''Koljė''
Labai vertinami netradiciniai perlai arba perlų sąaugos. 1886
Juvelyrikoje klasifikuojami pagal:
|