Perlas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Idioma-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.3) (robotas Pridedama: kk:Перл
Eilutė 3:
[[Vaizdas:PerlmuttAusst.jpg|thumb|right|200px]]
 
'''Perlas'''  – kietas, apvalus arba apvaliai artimos formos pusbrangis [[mineralas]], gamtinės kilmės organinis [[brangakmenis]]. Perlus „gamina“ [[moliuskai]], norėdami išstumti, izoliuoti į [[kriauklė|kriauklę]] patekusį svetimkūnį. Daugiausiai perlai naudojami juvelyriniams dirbiniams.
 
== Perlo susidarymas ==
Eilutė 10:
Pirmasis Europoje mokslinius perlų prigimties tyrinėjimus atliko garsusis sistematikas [[Karlas Linėjus]], išauginęs upinių perlų, kurie dabar saugomi Karlo Linėjaus draugijos muziejuje [http://www.pearl-guide.com/forum/archive/index.php?t-332.html].
 
Perlai susiformuoja [[dvigeldžiai|dvigeldžių moliuskų]] kriauklėje. Kai į [[kriauklė|kriauklę]] patenka svetimkūnis (smėlio kruopelė, parazitas, paties moliusko [[planetos mantija|mantijos]] fragmentas), jis ima dirginti jautrų moliusko kūną, ir šis išskiria [[kalcio karbonatas|kalcio karbonato]] ([[Perlamutras|perlamutro]]), kuris sluoksnis po sluoksnio apgaubia minėtąjį svetimkūnį. Kalcio karbonatas gali būti dviejų mineralų formoje  – [[kalcitas|kalcito]] ar [[aragonitas|aragonito]]. Tarp mineralinių sluoksnių įsiterpia organika (konchiolinas, C<sub>8</sub>H<sub>13</sub>O<sub>5</sub>N), todėl perlai priskiriami organinės kilmės brangakmeniams. Perlamutrinis perlų blizgesys susidaro dėl nevienodo [[šviesos lūžimas|šviesos lūžimo]] skirtinguose pusiau skaidriuose perlo sluoksniuose ir yra tuo gražesnis, kuo sluoksniai plonesni, ir kuo jų daugiau. Paprastai perlai būna baltos, rečiau kreminės, rožinės spalvos; randama žalių, mėlynų ir net juodų perlų. Pastarieji, vadinami juodaisiais [[Taitis|Taičio]] perlais, ypač vertinami.
 
Pagal kilmę perlai skirstomi į jūrinius ir upinius (gėlavandenius). Daugiausiai upinių perlų parduoda [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinija]].
 
Didžiausias visų laikų perlas, aptiktas [[Filipinai|Filipinuose]] prie [[Palavanas|Palavano]] salos [[1934]]  m. [[gegužės 7]] d., sveria 6,36  kg, arba 128 000 granų. Kurį laiką jis buvo vadinamas [[Alachas|Alacho]] perlu, o dabar vadinamas [[Laodzi]] perlu (''Pearl of Lao Tzu''). Perlą milžiniškoje, apie 300  kg, kriauklėje aptiko nežinomas naras, kurio ranką suspaudė [[Tridakna|tridaknos]] geldelės, ir jaunuolis žuvo.
 
Vienas iš brangiausių egzempliorių „La Regent“  – kiaušinio formos perlas, ilgą laiką puošęs Prancūzijos karūną, Kristi aukcione [[Ženeva|Ženevoje]] 1988  m. buvo parduotas už 864 300 [[JAV doleris|JAV dolerių]].
[[Vaizdas:Golden_pearl_necklace.jpg|250px|left|thumb|Perlų vėrinys]]
 
Eilutė 24:
'''Natūralūs perlai''' susiformuoja be žmonių įsikišimo, todėl jie yra patys vertingiausi. Vidutiniškai tik vienas moliuskas iš kelių šimtų išaugina perlą, kai kada „saugodamas“ savo lobį iki 50 metų. Natūralūs perlai retai būna taisyklingos formos, ir jų kaina, kaip ir kitų brangakmenių, priklauso nuo dydžio, formos ir kokybės.
 
'''Kultivuoti perlai''' pigesni, negu natūralūs, o dirbtiniai  – patys pigiausi. Jie dažniausiai gaminami iš perlamutro arba koralo, kartais iš stiklo ir dengiami tirpalu, gaminamu iš žuvų žvynų. Dirbtinių perlų blizgesys yra menkesnis.
 
'''„Akoja“''' perlai dažnai vadinami japoniškais. Jie auginami [[Japonija|Japonijoje]], [[Honkongas|Honkonge]] (''[[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijoje]]'') ir kitose Tolimųjų Rytų šalyse pagal japoniškas technologijas. Šie perlai pasižymi ypač geru blizgesiu (matmenys 3–8 mm), spalva dažniausiai balta su visokeriopais atspalviais.
Eilutė 30:
'''Pietų jūrų perlai''' auginami [[Australija|Australijos]] pakrantėse ir [[Indijos vandenynas|Indijos vandenyno]] salose. Kadangi auginami stambiose [[Jūrinė perluotė|perluotėse]], užauga dideli (8 –16 mm). Spalva balta su įvairiais atspalviais.
 
'''Taičio perlai'''  – visų juodumo atspalvių perlai, matmenys 5–20  mm. Pastaruoju metu jie labai išpopuliarėjo.
 
'''„Mabe“'''– perlai, kurie išauginami pritvirtinti prie kriauklės sienelės, todėl būna pusiau sferinės formos. Jie tinka žiedams bei auskarams, kulonams, kitiems netradiciniams papuošalams.
 
== Perlų gavyba ==
Iki XX amžiaus pradžios pagrindinis perlų gavybos būdas buvo nardymas ir rinkimas nuo dugno. Nardytojai atlupdavo kriaukles nuo dugno, iškeldavo į paviršių, kur jas atidarydavo ir ieškodavo perlų. Tonoje laimikio būdavo aptinkama vidutiniškai trys - – keturi perlai.
 
Japonijoje, [[Honšiu|Honšiū]] saloje, perlus rinkdavo moterys (vadinamos ''ama''). Šiuo rizikingu darbu jos pelnė visuomenėje ypatingą padėtį, netgi galėjo pasirinkti sau vyrą. Amos tradiciškai perduodavo savo profesiją dukterims. Apsiginklavusios vien peiliu, jos nerdavo į 20-30  m. gylį. Manoma, kad Ise įlankoje dirbdavo iki 7000 amų. Ištobulinus perlų auginimo technologijas, ši profesija tapo mažai reikalinga, ir šiais laikais tai daugiau turistams skirta pramoga. Amos ne tik ieško perlų, bet ir renka jūros augalus, omarus.
 
Šiais laikai didžiuma perlų auginama vadinamosiose perlų fermose, įterpus perlo branduolį (nušlifuotą perlamutro trupinėlį) į [[Jūrinė perluotė|perluotės]] kriauklę. Šį procesą sukūrė japonai Tatsuhei Mise Tokishi Nishikawa ir vėliau patobulino Kokichi Mikimoto, užpatentavęs išradimą 1916 metais. Pagal šį metodą vieno moliusko mantijos gabalėlis implantuojamas į kitos perluotės [[Lytinė liauka|gonadas]] ir pradeda veikti kaip perlo augimo [[katalizatorius]].
Kai dirbtiniu būdu užauginti perlai pirmą kartą pasirodė pasaulinėje rinkoje, iš pradžių buvo manyta, jog atrastos naujos perlų augimvietės, tačiau greitai buvo pastebėta, kad naujieji perlai turi perlamutrinius branduolius, ir japonai pripažino, kad tai kultivuoti perlai. Prekybininkai ir juvelyrai supanikavo, bet paskui tyrimai parodė, kad kultivuoti perlai ultravioletiniuose spinduliuose švyti žaliai, o natūralūs  – žydra šviesa.
 
Pietų jūrų ir Taičio perluotės (''Pinctada margaritifera'' ir ''Pinctada maxima'') perlų auginimui naudojamos pakartotinai, t. y. išėmus vieną perlą, į moliusko kūną įterpiamas didesnis implantas, ir kriauklė dar 2-3 metus augina naują perlą. ''Pinctada maxima'' užauga iki keliasdešimties centimetrų dydžio, todėl jų perlai neretai viršija 14  mm diametrą. „Akojos“ perlus auginančios perluotė ''Pinctada fucata'' užauga iki 6-7  cm ilgio, todėl „Akoja“ perlai paprastai nebūna didesnio nei 10  mm skersmens. Jie išauga per vienerius metus, Taičio perlai  – per 2-4 metus. Perlamutro sluoksnis susiformuoja nuo 0,25 iki 0,80  mm ir daugiau.
 
Nuo 1914 metų pradėti kultivuoti ir gėlavandeniai perlai (Bivos ežere netoli [[Kiotas|Kioto]]), todėl gėlavandeniai perlai kurį laiką buvo vadinami Bivos perlais. Daugiausiai Bivos perlų buvo išauginta 1971  m.  – 6 tonos. Vėliau dėl per didelio išteklių eksploatavimo ir aplinkos užteršimo produkcijos kiekiai sumažėjo.
[[Vaizdas:Barbara_radziwill_16th_century.jpg|200px|thumb|right|[[Barbora Radvilaitė]] su perlų papuošalu]]
Nuo 1990 metų gėlavandeniai perlai pradėti auginti [[Šanchajus|Šanchajaus]] apylinkėse ir [[Fidžis|Fidžyje]]. Stambiausios juodųjų perlų augimvietės yra [[Tuamotu salos|Tuamotu]] salyne, o Marutea saloje įsikūrusi didžiausia juodųjų perlų verslo bendrovė [http://www.pearl-guide.com/tahitian-pearl-market.shtml].
Eilutė 55:
Lašo ir kriaušės formos perlai kartais vadinami ašaros formos perlais ir daugiausiai pritaikomi auskarams, pakabukams arba kaip centrinis karolių perlas.
 
Skiriama virš 2000 perlų atspalvių. Juvelyrikoje taip pat įvertinamas perlamutro apvalkalo storis, apvalkalo kokybė (kuo lygesnis paviršius, mažiau rievių), perlamutro spindesys (kuo aiškesnis blizgesys, kuo daugiau vaivorykštės atspindžių; prigesę perlai  – mažiau vertingi).
Perlų papuošalai turi specialius pavadinimus. ''Koljė''  – prie pat kaklo prigludęs vėrinys. ''Princesė''  – kai vėrinys kabo šiek tiek žemiau [[raktikaulis|raktikaulio]]. ''Matinè''  – šiek tiek aukščiau krūčių, ''opera'' siekia [[krūtinkaulis|krūtinkaulį]], o ''perlų vėrinys'' nutįsta žemiau negu opera.
 
Labai vertinami netradiciniai perlai arba perlų sąaugos. 1886  m. [[Londonas|Londone]] Indijos gaminių parodoje buvo demonstruota 4  cm dydžio kryžiaus formos devynių perlų sąauga, pavadinta „Pietų Kryžiumi“.
 
Juvelyrikoje klasifikuojami pagal: