|
[[Vaizdas:Stora nordiska kriget.jpg|thumb|Šiaurės karas]][[Vaizdas:Grosser Nordischer Krieg Phase1.png|thumb|180px|Karo veiksmai 1700-1709 - – iki Poltavos mūšio]]
[[Vaizdas:Grosser Nordischer Krieg Phase2.png|thumb|180px|Karo veiksmai 1709-1721 - – nuo Poltavos mūšio]]
'''Šiaurės karas''' įvyko tarp [[Rusijos imperija|Rusijos]], [[Danija-Norvegija|Danijos-Norvegijos]] ir [[Saksonija|Saksonijos]]-[[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] unijos koalicijos (nuo [[1715]] m. prie jos prisijungė [[Prūsija]] ir [[Hanoveris]]) ir [[Švedija|Švedijos]] nuo [[1700]] iki [[1721]] m.
Karo pasekmės – Švedijos įtaka [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]] smarkiai sumažėjo, švedams praradus teritorijas jūros pakrantėje ([[Livonija|Livonijoje]], [[Estija|Estijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]]), tuo tarpu Rusija tapo viena iš didžiųjų Europos valstybių.
== Ištakos ==
Tarp 1560 ir 1660 m. Švedija sukūrė „Baltijos imperiją“, į kurią be pačios Švedijos įėjo [[Karelija]], [[Ingrija]], [[Estija]] ir [[Livonija]]. [[Trisdešimtmetis karas|Trisdešimtmečio karo]] metu jai atiteko teritorijos Šiaurės Vokietijoje – [[Pomeranija]], [[Vismaras]], [[Brėmenas]] ir [[Verdenas]]. Per šį laikotarpį Švedija sukūrė stiprią ir gerai paruoštą kariuomenę. 1700 m. Švedija buvo vyraujanti valstybė Baltijos jūros regione ir viena iš didžiųjų Europos valstybių.
Visos prieš Švediją susikūrusios koalicijos valstybės turėjo savo tikslų. Danija tikėjosi teritorijų Vokietijoje, [[Abiejų Tautų Respublika]] – susigrąžinti Livoniją su Ryga. Rusijos svarbiausias užsienio politikos ir ekonominis tikslas buvo įgyti priėjimą prie Baltijos jūros. Pagal 1617 m. [[Stolbovo taika|Stolbovo taikos sutartį]] Rusija buvo priversta atiduoti Švedijai teritorijas nuo [[Ivangorodas|Ivangorodo]] iki [[Ladoga|Ladogos ežero]] ir taip visiškai prarado priėjimą prie Baltijos jūros.
== Karo eiga ==
Karo pradžioje Danijos karalius [[Frederikas IV]]-asis įsiveržė į [[Šlėzvigas-Holšteinas|Šlėzvigą-Holšteiną]]. Švedijos karaliui [[rugpjūčio 8]] d. [[Karolis XII|Karoliui XII]]-ajam pavyko sumušti danus prie Kopenhagos, o [[lapkričio 30]] d. rusai pralaimėjo [[Narvos mūšis|Narvos mūšį]].
Tuomet Karolis pradėjo kampaniją prieš Saksoniją ir Abiejų Tautų Respubliką ir 1706-1707 1706–1707 m. nuvertė karalių [[Augustas II|Augustą II-ąjį]] priversdamas bajorus išsirinkti jam palankų karalių.
1708 m. jis pradėjo žygį prieš Rusiją, bet nužygiavo į [[ukraina|Ukrainą]], kur tikėjosi peržiemoti. Čia jis triuškinamai pralaimėjo [[Poltavos mūšis|Poltavos mūšį]] ir pasitraukė į [[Osmanų imperija|Osmanų imperiją]], kur penkerius metus buvo laikomas nelaisvėje.
Šiuo pralaimėjimu karas nesibaigė. [[Petras I|Petras I-asis]] Baltijos pajūryje įkūrė naują miestą [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgą]]. Karolis grįžo iš nelaisvės, tačiau 1718 m. mirė. Per kelis tolimesnius metus švedai patyrė pralaimėjimų nuo į karą įsijungusių Prūsijos ir Hanoverio. 1721 m. Švedija buvo priversta pasirašyti taiką, kuria neteko visų savo valdų už Baltijos jūros, jos tarptautinis vaidmuo sumenko.
== Literatūra ==
| 