|
[[Vaizdas:1940ca_Rackauskas.JPG|thumb|Merkelis Račkauskas]]
{{Žmogaus biografija
| vardas = {{PAGENAME}}
}}
'''Merkelis Račkauskas''' ([[1885]] m. [[sausio 18]] d. [[Šiaudinė (Akmenė)|Šiaudinėje]], [[Papilės valsčius]], [[Šiaulių apskritis|Šiaulių apskr.]] – [[1968]] m. [[sausio 7]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – literatūros tyrinėtojas, vertėjas, pedagogas, klasikinės [[filologija|filologijos]] profesorius.
== Biografija ==
[[1902]]–[[1903]] m. [[Kurtuvėnai|Kurtuvėnuose]] mokė grafo Pliaterio vaikus. [[1904]] m. baigė [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių berniukų gimnaziją]]. 1904–[[1906]] m. [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universitete]] studijavo teisę. [[1910]] m. baigė [[Odesos universitetas|Odesos universitetą]] (klasikinės graikų ir lotynų kalbos). Po studijų mokytojavo Bolgrado ([[Odesos sritis]]) ir [[Chersonas|Chersono]] gimnazijose, dėstė klasikines kalbas.<ref>http://www.vilniausmuziejai.lt/1_paroda.htm</ref>
[[1920]] m. su šeima grįžo į Lietuvą, pradėjo dirbti [[Panevėžys|Panevėžyje]]. [[1921]]–[[1923]] m. [[Panevėžio gimnazija|Panevėžio gimnazijos]], [[Panevėžio mokytojų seminarija|mokytojų seminarijos]] mokytojas. 1923–[[1927]] m. [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių gimnazijos]] direktorius ir [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] dėstytojas. 1927–[[1940]] m. Švietimo ministerijos vidurinių mokyklų inspektorius-vizitatorius.
1940–[[1941]] m. [[Kauno Salomėjos Nėries vidurinė mokykla|Kauno 3-osios gimnazijos]] direktorius. 1941–[[1944]] m. Kauno suaugusiųjų gimnazijos mokytojas. 1944–[[1949]] m. [[Kauno universitetas|Kauno]], 1949–[[1967]] m. [[VU|Vilniaus universiteto]] klasikinės filologijos profesorius.
[[1993]] m. Mažeikių vidurinei mokyklai (nuo [[1996]] m. [[Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija|gimnazija]]) suteiktas Merkelio Račkausko vardas.
Brolis [[Karolis Račkauskas-Vairas]], anūkas [[Tomas Venclova]].
== Kūryba ==
Parengė lotyniškų sentencijų rinkinį (1928 m.), populiarių pasakojimų knygelę „Romėnų senybės“ (1929 m.), Cezario, Horacijaus, Livijaus ir kitų romėnų autorių komentarų, Graikų kalbos gramatiką (1-2, 1930, 1934 m.), romėnų literatūros chrestomatiją „Anthologia latina“ (su J. Vosyliumi, 1-3, 1938–1940 m.), lotynų kalbos vadovėlių aukštosioms (Lotynų kalba, su E. Frolovu, 1952 m.) ir vidurinėms (Lotynų kalbos vadovėlis, su J. Starkumi, 1950 m.) mokykloms.
Išvertė Platono dialogus (1927–1935, 1968 m.), Erazmo Roterdamiečio „Pagiriamąjį žodį kvailybei“ (1947 m.), Lukrecijaus „Apie daiktų prigimtį“ (1964 m.). Paskelbė straipsnių iš antikinės literatūros.<ref>http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&a=r&-max=2147483647&-recid=41899&-find=</ref>
Paliko atsiminimų rankraščių apie [[Žemaitija|Žemaitiją]] ir [[Šiauliai|Šiaulius]].
== Apdovanojimai ==
* [[1930]] m. [[vasario 16]] d. apdovanotas [[Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius|Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinu]] už ypatingus nuopelnus Lietuvai.
* [[1965]] m. [[LSSR]] nusipelnęs mokslo veikėjas.<ref>{{TLE|3|480||Merkelis Račkauskas}}</ref>
== Literatūra ==
* Merkelis Račkauskas. Užrašai. Dvidešimt metų (1885-19051885–1905) Žemaitijos užkampy (sud. [[Tomas Venclova]]). - – V.: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2008. - – ISBN 978-9955-69-874-6
== Šaltiniai ==
| 