Jurgis Bielinis: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Baltasis erelis.jpg|thumb|„Baltasis erelis“, 1897  m.]]

'''Jurgis Bielinis''' (kitos pavardės: '''Bieliakas''', '''Jakulis''', [[1846]]  m. [[kovo 16]] d. [[Purviškiai I|Purviškiuose]], [[Nemunėlio Radviliškio valsčius]]  – [[1918]]  m. [[sausio 18]] d. [[Katinai (Pasvalys)|Katinuose]], [[Joniškėlio valsčius]], palaidotas [[Suostas|Suoste]])  – Lietuvos [[knygnešys]], publicistas, [[Aušra (laikraštis)|„Aušros“]] ir [[Varpas (laikraštis)|„Varpo“]] bendradarbis. Pasirašinėjo slapyvardžiais – ''Juozapas Baltasis Erelis, J. B. Erelis, Jurgis, Juozapas Baltasai'' ir kt.

Brolis [[Andrius Bielinis]], sūnus [[Kipras Bielinis]]. Mokėsi privačiai [[Šiauliai|Šiauliuose]] ir [[Mintauja|Mintaujoje]], [[1872]]  m. baigė vokišką pradžios mokyklą [[Ryga|Rygoje]]. Mokėjo vokiečių, latvių, lenkų ir rusų kalbas. Nuo [[1873]]  m. pradėjo knygnešio veiklą, talkino [[Motiejus Valančius|Motiejui Valančiui]], jo ir lietuviškos spaudos leidėjo [[Prūsija|Prūsijoje]] [[Jonas Zabermanas|J. Zabermano]] ryšininkas. Nuo [[1890]]  m. persekiojamas jau nebegalėjo gyventi namuose, tėviškėje ir tapo profesionaliu knygnešiu.

[[1885]]  m. įkūrė ir vadovavo [[Panevėžys|Panevėžio]] krašto [[Garšvių knygnešių draugija]]i. Vidurio ir Vakarų Lietuvoje sukūrė [[spaudos draudimas|draudžiamos spaudos]] platinimo tinklą, apėmusį ir [[Latgala|Latgalą]]. Per 31-erius aktyvios veiklos metus vienas arba su talkininkais pergabeno per sieną ir Lietuvoje išplatino beveik pusę visų spaudinių, tuomet išspausdintų [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]]. Caro žandarams ir pasienio sargybiniams buvo įkliuvęs 5 kartus, bet buvo sumanus ir drąsus, todėl pavykdavo ištrūkti. Už jo sugavimą valdžia buvo paskyrusi didelę premiją. Savojo gyvenimo šūkiu laikė paties sukurtą posakį: „Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis“. Mirė eidamas pėsčiomis į Vilnių, į [[Lietuvių konferencija|Lietuvių konferenciją]], kuri Nepriklausomybės reikalavimą paskelbė bendru visos tautos reikalu. <ref>[http://www.spaudos.lt/Knygnesiai/Jurgis_Bielinis.htm Jurgio Bielinio biografija]</ref>

Bendradarbiavo laikraščiuose [[Aušra (laikraštis)|„Aušra“]], [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]], [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininkas“]], „[[Tėvynės sargas]]“, vėliau  – „[[Lietuvos ūkininkas]]“, „[[Vilniaus žinios]]“. Pats leido[[1897 m.]] nelegaliai Lietuvoje išleido neperiodinį laikraštėlį „[[Baltasis erelis]]“ (300 egz.). Jam spausdinti iš [[Martynas Jankus|Martyno Jankaus]] nusipirko ir parsigabeno rankinę spausdinimo mašiną. [[1897]], [[1911]] ir [[1912]]  m. išleisti 3 valstiečiams skirto neperiodinio leidinio numeriai. Juose buvo kritikuojamas carizmas. {{šaltinis|{{ŽE|64}}}}

Parašė brošiūrų [[Lietuvos istorija|Lietuvos istorijos]], lietuvių valstiečių likimo temomis. Vienas pirmųjų ėmė kelti Lietuvos nepriklausomybės idėją, lietuvių vienybės šūkį, peikė dvarininkus dėl užgrobtų valstiečių žemių. Skleidė naivaus [[monarchizmas|monarchizmo]] idėjas  – tikėjo, kad Vakarų valstybių diplomatinė parama padės įkurti nepriklausomą valstietiško karaliaus valdomą Lietuvos valstybę. <ref>{{VLE|III|- 172|[[Leonora Kalasauskienė]]}}</ref>

Atsiminimų apie J. Bielinį paskelbė jį pažinoję [[Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis]], [[Liudvika Didžiulienė|Liudvika Didžiulienė-Žmona]], [[Gabrielė Petkevičaitė-Bitė]], [[Mikalojus Katkus]] ir kt. [[Juozas Švaistas]] jį pavaizdavo romane „Knygnešių pėdsakais“ ([[1955]]  m.).

Tėviškėje išlikusi sodyba, šalia  – [[koplytstulpis]] (aut. Leonas Juozonis), netoliese  – [[Bielinio ąžuolas]], už kurio slėpėsi atsišaudydamas nuo [[žandarasŽandarmerija|žandarų]] ir šalia ąžuolo akmuo su dedikacija; kryžius, po kuriuo mirė (prie Mitkų sodybos), dabar saugomas [[Pasvalys|Pasvalyje]], „Dūdorių” klube. Suoste  – kapas ir antkapinis paminklas bažnyčios šventoriuje. [[1931]]  m. pastatytas paminklas iš lauko akmenų. Paminklą statė [[Lietuvos šaulių sąjunga|šauliai]], [[pavasarininkai]], [[skautai]], [[tautininkai]], dirbo kalvis J. Korsakas.

[[2009]]  m. iš 100 Lietuvos asmenybių, per tūkstantmetį labiausiai nusipelniusių Lietuvai, įamžintų [[Tadas Gutauskas|Tado Gutausko]] granitinėje skulptūroje „[[Vienybės medis]]”, paminėtas ir Jurgis Bielinis. <ref>[http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles%2F98230 Julita Gabriūnė. Žymiausi Lietuvos istorijoje biržiečiai gimtinėje vis dar laukia pelnytos pagarbos, 2009-08-10]</ref>

* Istoriški pritikimai iš ūkininkų gyvenimo Lietuvoje, [[1899]]  m.

* Knyga, paaukota atminimui sukaktuvių devynioliktojo amžiaus, [[1900]]  m.

* Testamentas Lietuvos tautai dėl dvidešimtojo amžiaus, [[1901]]  m.

* Juozas Kundrotas. Sakmė apie knygnešį (romanas). - – K.: Ryto varpas, 2004. - – 237 p. - – ISBN 9955-9635-3-0

* [[Kazys Misius]], [[Benjaminas Kaluškevičius]]. Didysis knygnešys Jurgis Bielinis. - – V.: Diemedis, 2007. - – 312 p.: iliustr. - – ISBN 9986-23-131-0