Aleksandras Burba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
'''Aleksandras Burba''' ([[1854]] m. [[spalio 30]] d. [[Pailiai (Joniškis)|Pailių kaime]] – [[1898]] m. [[kovo 27]] d. [[Plimutas|Plimute]], [[Pensilvanija|Pensilvanijos valstija]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas, knygnešys.
| vardas = {{PAGENAME}}
|fonas= culture
| paveikslėlis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1854|10|30|}}
| gimimo vieta = [[Pailiai (Joniškis)|Pailiuose]], [[Joniškio valsčius (Šiaurė)|Joniškio valsčius]]
| mirties data = {{Mirė|1898|3|27|1854|10|30|}}
| mirties vieta = [[Plimutas (JAV)|Plimutas]], [[Pensilvanijos valstija]]
| sutuoktinis =
| tėvai =
| vaikai =
| veikla = rašytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas, knygnešys
| įstaigos =
| pareigos =
| alma_mater = [[Vilniaus kunigų seminarija]]
| apdovanojimai =
| parašas =
| vikiteka=
}}
'''Aleksandras Burba''' ([[1854]]  m. [[spalio 30]] d. [[Pailiai (Joniškis)|Pailių kaimePailiuose]], [[Joniškio valsčius (Šiaurė)|Joniškio valsčius]] – [[1898]]  m. [[kovo 27]] d. [[Plimutas (JAV)|Plimute]], [[Pensilvanija|Pensilvanijos valstija]])  – [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas, knygnešys.
 
== Biografija ==
Tėvai  – ūkininkai. Nuo [[1864]]  m. dvejus metus mokėsi [[Žagarė]]sŽagarės gimnazija|Žagarės valdinėje mokykloje]], toliau lavinosi namuose, išmoko lietuviškai skaityti. Nuo [[1870]]  m. mokėsi [[KruopiaiKruopių vidurinė mokykla|Kruopių]] valdinėje mokykloje]]. [[1873]]  m. pradėjo mokytis privačiai [[Šiauliai|Šiauliuose]]. [[1877]]  m. [[Vilniaus gimnazija|Vilniaus gimnazijoje]] išlaikė 4 klasių egzaminą ir įstojo į [[Vilniaus kunigų seminarija|Vilniaus kunigų seminariją]]. [[1882]]  m. [[spalio 13]] d. įšventintas kunigu.
 
Dar seminarijoje mokydamasis rašė lietuviškas daineles, eilėraščius, per atostogas žmonėms skaitydavo lietuviškas knygas, pasakodavo Lietuvos istoriją, kunigaudamas rinko tautosaką, bendradarbiavo laikraščiuose „[[Lietuviškasis balsas]]“, „[[Vienybė Lietuvninkų]]“. {{šaltinis|{{ŽE|79}}}}
 
Kunigavo [[Trakų apskritis|Trakų apskrities]] parapijose: [[1882]]–[[1883]] m. [[Žasliai|Žasliuose]], [[1883]]–[[1884]] m. [[Vidiškės]]e, [[1884]]–[[1886]] m. [[Labanoras|Labanore]]. Bažnyčiose pamokslus sakydavo ir Šv. giesmes giedodavo tik lietuviškai, skatino parapijų valstiečius carui rašyti prašymus dėl spaudos draudimo panaikinimo. Rūpinosi lietuvybės atgaivinimu, tautiškos dvasios žadinimu, dalydavo savo parapijiečiams lietuviškas knygeles, laikraščius, maldaknyges. Sužinojęs apie Vilniaus kunigų seminarijos tautiškai nusiteikusius lietuvius klierikus, [[1889]]  m. nuvyko su jais susipažinti. Atvežė jiems keletą [[Varpas (laikraštis)|Varpo„Varpo“]] numerių ir savo poemą „Senkaus Jurgis“. Seminarijos rektorius K. Majauskis seminariją lankyti uždraudė.
Kunigavo buvusios [[Trakų apskritis|Trakų apskrities]] parapijose:
* [[1882]] – [[1883]] m. [[Žasliai|Žasliuose]];
* [[1883]] – [[1884]] m. [[Vidiškės]]e;
* [[1884]] – [[1886]] m. [[Labanoras|Labanore]].
 
Bažnyčiose pamokslus sakydavo ir Šv. giesmes giedodavo tik lietuviškai, skatino parapijų valstiečius carui rašyti prašymus dėl spaudos draudimo panaikinimo. Rūpinosi lietuvybės atgaivinimu, tautiškos dvasios žadinimu, dalydavo savo parapijiečiams lietuviškas knygeles, laikraščius, maldaknyges. Sužinojęs apie Vilniaus kunigų seminarijos tautiškai nusiteikusius lietuvius klierikus, [[1889]] m. nuvyko su jais susipažinti. Atvežė jiems keletą [[Varpas (laikraštis)|Varpo]] numerių ir savo poemą „Senkaus Jurgis“. Seminarijos rektorius K. Majauskis seminariją lankyti uždraudė.
 
Parapijų, kuriose dirbo, dvarininkai [[lenkai]], prolenkiškai nusiteikę dvasininkai jį, kaip norintį įvesti stačiatikybę, skundė bažnytinei vyresnybei, o gubernatoriui ir kitiems aukštesniems valdininkams skundė kaip keliantį liaudį prieš ponus. Už pastangas bažnytines pamaldas laikyti lietuvių kalba, už lietuviškos spaudos platinimą prolenkiškos [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupijos]] administracijos buvo vis keliamas iš vienos parapijos į kitą.
 
[[1886]]  m. [[lapkričio 11]] d. už draudžiamos lietuviškos spaudos platinimą ir veiklą iš [[Labanoras|Labanoro]] išsiųstas dvejiems metams į [[Gardinas|Gardino]] pranciškonų vienuolyną. Sugrįžusį iš vienuolyno [[1889]]  m. [[vasario 6]] d. paskyrė [[Adutiškis|Adutiškio]] vikaru. Tų pačių metų birželio mėn. jau buvo iškeltas į [[Valkininkai|Valkininkus]]. Vengdamas tolesnio persekiojimo už lietuvišką veiklą, į Valkininkus nenuvyko, emigravo į [[JAV]]. Čia taip pat kovojo, kad lietuvių parapijos nebūtų polonizuojamos. Kartu su [[Jonas Šliūpas|Jonu Šliūpu]] dirbo lietuviškumo kėlimo ir stiprinimo vardan. [[1894 m.]] balandžio mėn. – [[1895 m.]] balandžio mėn. Plimute redagavo savaitraštį [[Valtis (savaitraštis)|„Valtis“]], prisidėjo prie „Vienybės Lietuvninkų“, [[Garsas Amerikos lietuvių|„Garso Amerikos lietuvių“]] ir kitų laikraščių veiklos. Grožinės literatūros ir publicistikos kūrinius pasirašinėjo A. B., B. K., Lakūno, Pauliaus, Varguolio ir kt. slapyvardžiais.
 
[[Aušra (laikraštis)|„Aušroje“]] yra jo išspausdintų eilėraščių ir korespondencijų, taip pat parašė autobiografinę poemą „Senkaus Jurgis“ ([[1889]] m,, slapyvardžiu Lakūnas) ir jos tęsinį „Ponas Bartkus“ ([[1890]]  m.), knygą Trumpa„Trumpa peržvalga lietuvystės darbų Amerikoje 1892 metuosemetuose“ (1893  m.), didaktinių apsakymų. Išvertė latvių ir lenkų prozos, lenkų rašytojo S. DobrzanskioDobžanskio komediją „Aukso veršis“ (1893  m.). Su J. Paukščiu parengė rinkinio „Lietuviškos dainos“ 2 leidimą (1893  m.).<ref>{{VLE|III|623|[[Vytautas Rakauskas]]|Aleksandras Burba}}</ref>
 
== Šaltiniai ==
eilutė 25 ⟶ 41:
[[Kategorija:Knygnešiai]]
[[Kategorija:Lietuvos rašytojai]]
[[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]]
[[Kategorija:Lietuvos visuomenės veikėjai]]
[[Kategorija:Lietuvos kunigai]]