Aleksandras Burba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
'''Aleksandras Burba''' ([[1854]] m. [[spalio 30]] d. [[Pailiai (Joniškis)|Pailių kaime]] – [[1898]] m. [[kovo 27]] d. [[Plimutas|Plimute]], [[Pensilvanija|Pensilvanijos valstija]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas, knygnešys.▼
| vardas = {{PAGENAME}}
|fonas= culture
| paveikslėlis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1854|10|30|}}
| gimimo vieta = [[Pailiai (Joniškis)|Pailiuose]], [[Joniškio valsčius (Šiaurė)|Joniškio valsčius]]
| mirties data = {{Mirė|1898|3|27|1854|10|30|}}
| mirties vieta = [[Plimutas (JAV)|Plimutas]], [[Pensilvanijos valstija]]
| sutuoktinis =
| tėvai =
| vaikai =
| veikla = rašytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas, knygnešys
| įstaigos =
| pareigos =
| alma_mater = [[Vilniaus kunigų seminarija]]
| apdovanojimai =
| parašas =
| vikiteka=
}}
▲'''Aleksandras Burba''' ([[1854]]
== Biografija ==
Tėvai
Dar seminarijoje mokydamasis rašė lietuviškas daineles, eilėraščius, per atostogas žmonėms skaitydavo lietuviškas knygas, pasakodavo Lietuvos istoriją, kunigaudamas rinko tautosaką, bendradarbiavo laikraščiuose „[[Lietuviškasis balsas]]“, „[[Vienybė Lietuvninkų]]“. {{šaltinis|{{ŽE|79}}}}
Kunigavo [[Trakų apskritis|Trakų apskrities]] parapijose: [[1882]]–[[1883]] m. [[Žasliai|Žasliuose]], [[1883]]–[[1884]] m. [[Vidiškės]]e, [[1884]]–[[1886]] m. [[Labanoras|Labanore]]. Bažnyčiose pamokslus sakydavo ir Šv. giesmes giedodavo tik lietuviškai, skatino parapijų valstiečius carui rašyti prašymus dėl spaudos draudimo panaikinimo. Rūpinosi lietuvybės atgaivinimu, tautiškos dvasios žadinimu, dalydavo savo parapijiečiams lietuviškas knygeles, laikraščius, maldaknyges. Sužinojęs apie Vilniaus kunigų seminarijos tautiškai nusiteikusius lietuvius klierikus, [[1889]]
▲Bažnyčiose pamokslus sakydavo ir Šv. giesmes giedodavo tik lietuviškai, skatino parapijų valstiečius carui rašyti prašymus dėl spaudos draudimo panaikinimo. Rūpinosi lietuvybės atgaivinimu, tautiškos dvasios žadinimu, dalydavo savo parapijiečiams lietuviškas knygeles, laikraščius, maldaknyges. Sužinojęs apie Vilniaus kunigų seminarijos tautiškai nusiteikusius lietuvius klierikus, [[1889]] m. nuvyko su jais susipažinti. Atvežė jiems keletą [[Varpas (laikraštis)|Varpo]] numerių ir savo poemą „Senkaus Jurgis“. Seminarijos rektorius K. Majauskis seminariją lankyti uždraudė.
Parapijų, kuriose dirbo, dvarininkai [[lenkai]], prolenkiškai nusiteikę dvasininkai jį, kaip norintį įvesti stačiatikybę, skundė bažnytinei vyresnybei, o gubernatoriui ir kitiems aukštesniems valdininkams skundė kaip keliantį liaudį prieš ponus. Už pastangas bažnytines pamaldas laikyti lietuvių kalba, už lietuviškos spaudos platinimą prolenkiškos [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupijos]] administracijos buvo vis keliamas iš vienos parapijos į kitą.
[[1886]]
[[Aušra (laikraštis)|„Aušroje“]] yra jo išspausdintų eilėraščių ir korespondencijų, taip pat parašė autobiografinę poemą „Senkaus Jurgis“ ([[1889]] m,, slapyvardžiu Lakūnas) ir jos tęsinį „Ponas Bartkus“ ([[1890]]
== Šaltiniai ==
eilutė 25 ⟶ 41:
[[Kategorija:Knygnešiai]]
[[Kategorija:Lietuvos rašytojai]]
[[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]]
[[Kategorija:Lietuvos visuomenės veikėjai]]
[[Kategorija:Lietuvos kunigai]]
|