Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
kat. |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 35:
# Semeniškių senovės gyvenvietė (IV-VIII a.)
# Semeniškių senovės gyvenvietė II (II/III-V a.)
#
# Mūrinė koplytėlė - mauzoliejus (XIX a.)
# [[Klebonija]] (1881 m.)
Eilutė 69:
'''1985 m.:''' tęsiant Pilies kalno piliakalnio tyrinėjimus, nustatyti du pagrindiniai jo naudojimo etapai: I tūkstm. vidurys ir XIII-XIV a.; vykdant sausinimo darbų archeologinę priežiūrą, pavyko nustatyti fortifikacinio elemento – griovio, skyrusio Mindaugo sosto ir [[Aukuro kalno piliakalnis|Aukuro kalno piliakalnius]] – struktūrą; Aukuro kalno piliakalnio papėdėje aptikta daug XIII-XIV a. radinių.
'''1986 m.''' pradėti (vykdyti ketverius metus iš eilės) archeologiniai tyrinėjimai Pajautos slėnyje, melioracijos metu barbariškai apardytoje zonoje, ten aptikus medinio kelio liekanas, akmenų grindinius, išverstus pastatų sienojus. Siekta išsiaiškinti paminklo pobūdį, chronologiją, nustatyti užimamą teritoriją. Slėnyje aptiktas 60-130 cm XIII-XIV a. kultūrinis sluoksnis. Stratigrafiškai žemiau buvęs medinis kelias – [[medgrinda]] – datuotas I tūkstm. viduriu. Tyrinėjimai leido rekonstruoti viduramžių Kernavės miesto planą, dalinę gatvių struktūrą. Miestą sudarė kunigaikščio pilis - rezidencija (Aukuro kalno piliakalnis) su ją saugojusiais priešpiliais (Mindaugo sosto, Lizdeikos kalno piliakalniai) bei du gyvenamieji amatininkų ir pirklių kvartalai. Vienas jų – aukštutinis, maždaug 2 ha ploto - Pilies kalno piliakalnyje, kitas – žemutinis, 10-12 ha ploto - Pajautos slėnyje.
Tęsėsi žvalgomojo pobūdžio darbai Kernavės apylinkėse.
|