Kvenų kalba

Kvenų kalba Kainun kieli Kveenin kieli Kväänin kieli Meiðän kieli
Kalbama	Šiaurės Norvegijoje
Kalbančiųjų skaičius	2000-8000 (2005 m.)
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	nepatenka tarp šimto kalbamiausių
Kilmė	Uralo  Finų   Suomių    Kvenų
Oficialus statusas
Oficiali kalba	Norvegijoje, kaip maža kalba
Prižiūrinčios institucijos	Kvenų kalbos taryba
Kalbos kodai
ISO 639-1	fi
ISO 639-2	fin
ISO 639-3	fkv

Kvenų kalba yra vartojama šiaurinėje Norvegijos dalyje, kvenų tautos, kaip suomių kalbos dialektas.

Paplitimas

Kalba dabar labiausiai paplitusi tokiose komunose kaip Bugøynes (ko gero čia daugiausiai šnekama), Neiden, Vestre Jakobselv, Vadsø ir Børselv, taip pat keli senesni šia kalba kalbantys žmonės gali būti rasti Nordreisos ar Storfjordo apskrityse. Šiaurės rytų Norvegijos dalyje, pagrinde aplink Varangerio fjordą, žmonės kalba kvenų kalba, tačiau labai panašia į tradicinę suomių.

Manoma, kad kvenų kalba dabar kalba nuo 2000 iki 8000 žmonių (vertinant skirtingais kriterijais). Kadangi ja šneka vos keli jauni žmonės, ji laikoma nykstančia kalba.

Pavyzdys

Kveniškai: Kvääninkieli oon se kieli mitä kväänit oon puhuhneet ja vielä tääpänäki puhhuuvat, ja mikä oon säilyny ruottalaistumisen ja norjalaistumisen läpi minuriteettikielenä. Minun mielestä Torniolakson «meiän kieliki» oon vanhaa kvääninkieli tahi vanhaala meiđän kielelä kaihnuunkieli.

Standartine suomių: Kveenin kieli on se kieli, jota kveenit ovat puhuneet ja vielä tänä päivänäkin puhuvat, ja joka on säilynyt ruotsalaistumisen ja norjalaistumisen läpi vähemmistökielenä. Minun mielestäni Torniolaakson "meidän kielikin" on vanhaa kveenin kieltä tai vanhalla meidän kielellämme kainun kieltä.

Lietuviškas vertimas: Kvenų kalba yra kalba kuria kvenai Kalbėjo ir dar kalba, Ir kuri išgyveno per švedinimą, Ir norveginimą kaip maža kalba. Mano nuomone, Torno slėnio "meänkieli" Yra taip pat sena kvenų kalba Arba mūsų senoje kalboje, Kainu kalboje.

Šaltiniai

Wikimedia Incubator

Vikipedijos projektas Kvenų kalba vikiinkubatoriuje