Jonas Dainauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}. |
|||
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
'''Jonas Dainauskas''' ([[1904]] m. [[sausio 21]] d. [[Kaunas]] – [[2000]] m. [[gegužės 27]] d. [[Čikaga]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] spaudos darbuotojas, istorikas.▼
| vardas = {{PAGENAME}}
|fonas= culture
| paveikslėlis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1904|1|21|}}
| gimimo vieta = [[Kaunas]]
| mirties data = {{Mirė|2000|5|27|1904|1|21|}}
| mirties vieta = [[Čikaga]]
| sutuoktinis =
| tėvai =
| vaikai =
| veikla = spaudos darbuotojas, istorikas, publicistas, bibliografas
| įstaigos =
| pareigos =
| alma_mater = [[Vytauto Didžiojo universitetas]]</br>[[Paryžiaus universitetas]]
| apdovanojimai =
| parašas =
| vikiteka=
}}
▲'''Jonas Dainauskas''' ([[1904]]
== Biografija ==
[[1924]]–[[1933 m.]] [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitete]] studijavo techniką ir teisę, [[1957]]–[[1961 m.]] – [[Paryžiaus universitetas|Paryžiaus universitete]] teisės istoriją ir bibliotekininkystę.
[[1923]] m. dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime. [[1933]] m. baigė teisę [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]]. [[1927]]–[[1940]] m. dirbo Vidaus reikalų ministerijoje. [[1941]] m. per nacių okupaciją kalintas. [[1944]] m. traukdamasis iš Lietuvos mobilizuotas į vokiečių kariuomenę pagalbiniams darbams. [[1945]] m. Raudonosios armijos paimtas į nelaisvę [[Lenkija|Lenkijoje]], pabėgęs čia gyveno. [[1957]] m. išvyko į [[Prancūzija|Prancūziją]]. [[1961]] m. persikėlė į [[JAV]], dirbo bibliotekininku. Nuo [[1968]] m. dėstė Pedagoginiame lituanistikos institute Čikagoje.▼
[[1923]] m. dalyvavo [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos krašto sukilime]]. [[1927]]–[[1940]] m. dirbo Vidaus reikalų ministerijoje. Bendradarbiavo leidiniuose „[[Lietuvos aidas]]“, [[Trimitas (žurnalas)|„Trimitas“]], [[Karys (žurnalas)|„Karys“]], [[Policija (žurnalas)|„Policija“]] ir kt., per radiją skaitė paskaitas.
Vienas Lituanistikos tyrimo ir studijų centro Čikagoje kūrėjų, perdavė jam apie 18 000 egz. asmeninę biblioteką. [[1961]]–[[1987]] m. redagavo tęstinio leidinio „Lietuvių tautos praeitis“ ({{en|Lithuanian Historical Review}}) kai kuriuos tomus, [[1970]]-[[1974]] m. ir [[1975]]-[[1979]] m. lietuvių išeivijos spaudos bibliografiją (išleista [[1977]] m. ir [[1984]] m.), J. Jakšto knygą „Daktaras [[Jonas Šliūpas]]“ (1979 m., sudarė J. Šliūpo darbų sąrašą). Tyrė [[XIV a.]] - [[XVI a.]] Lietuvos teisę, Lietuvos ir Lenkijos santykius, Lietuvos krikšto istoriją. Parengė lituanistikos sąrašą „Lietuvos istoriografija“ (11 sąsiuvinių, [[1971]]-1984 m.), antisovietinio pasipriešinimo žurnalo „Aušra“ perspaudą (7 t. 1977-[[1986]] m.), fotografuotiniam [[Aušra (laikraštis)|„Aušros“]] ([[1883]]-[[1886]] m.) leidimui [[1983]] m. parašė studiją „Auszra ir jos gadynė“, sudarė rodykles. Svarbiausias veikalas – „Lietuvos bei lietuvių krikštas ir 1387-ji metai“ ([[1991]] m.). Rašė [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]], daugiausia [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] krašto, politikos klausimais. Bendradarbiavo Lietuvos ir JAV lietuvių spaudoje.<ref>{{VLE|IV|415||Jonas Dainauskas}}</ref>▼
▲
▲Vienas Lituanistikos tyrimo ir studijų centro Čikagoje kūrėjų, perdavė jam apie 18 000 egz. asmeninę biblioteką. [[1961]]–[[1987]]
== Šaltiniai ==
| |||