Ateitininkai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
DrJuozas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 70:
 
=== Giedra ===
[[Vaizdas:VDU korporacija Giedra 1932.jpg|thumb|left|Korporacija "Giedra„Giedra" 1932 m. gegužės mėn. 22 d.]]
 
[[Vaizdas:VDU korporacija Giedra 1935.jpg|thumb|Vytauto Didžiojo universiteto studenčių ateitininkių korporacijos "Giedra„Giedra" 10-mečio tradicinė arbatėlė, 1935 m. lapkričio 20 d. Kaune]]
Korporacija „Giedra“ - studenčių ateitininkių moterų [[korporacija]], įsteigta [[1925]] m. [[lapkričio 20]] dieną [[VDU|Lietuvos universitete]], [[Kaunas|Kaune]].
1947 metais atkurta Hanau stovykloje ([[Vokietija]]), o 1951-aisiais atgaivinta Či­kagoje. Korporacijos šūkis „Į kalnus, į viršūnes", o tikslas - išugdyti moteriškumą, padėti tapti susipratusia katalike ir savo profesijos specialiste.
 
[[Vaizdas:VDU korporacija Giedra 1932.jpg|thumb|Korporacija "Giedra" 1932 m. gegužės mėn. 22 d.]]
[[Vaizdas:VDU korporacija Giedra 1935.jpg|thumb|Vytauto Didžiojo universiteto studenčių ateitininkių korporacijos "Giedra" 10-mečio tradicinė arbatėlė, 1935 m. lapkričio 20 d. Kaune]]
 
Šios korporacijos garbės nariai buvo prof. [[Stasys Šalkauskis]], kuris aktyviai dalyvavo „Giedros“ įsikūrime, parinko jai šūkį – „Į kalną, į viršūnes!“, ir rašytoja Marija Pečkauskaitė–[[Šatrijos Ragana]].
 
Apie „Giedros“ įsikūrimą Ona Gaigalaitė-Beleckienė savo atsiminimuose rašė: „Giedra mano akyse tebestovi, kaip jungtis ir bendradarbiavimas tyrų, gerų, jaunų širdžių, kopiant į kalno viršūnes. Vienos giedrininkės buvo aktyvesnės, kitos pasyvesnės, bet visų veidai giedri, rankos ištiestos bendram darbui. Studentės tuo laiku buvo švyturiai mūsų liaudyje. Nežinau tokių, kurios nebūtų įsipareigojusios dirbti ir talkinti, organizuoti ar vadovauti kokiame nors visuomeninio darbo bare – kas švietimo, auklėjimo, kas socialinės globos, kas labdarybės, kas motinos ir vaiko, kas mergaičių ir našlaičių globoje, kas spaudos darbe. Per studentiškas atostogas, kas vykdavo į provinciją, į kaimus, kiekviena gaudavo pavedimą – suorganizuoti kursus, paskaityti paskaitą, surengti minėjimą ar kokį renginį, parodą ir t. t. Draugovėje telkėsi ir atskiri būreliai, kaip antai Antanina Čeilytkaitė (Žagrakalienė) subūrė studenčių literačių grandinę „Trylika“, kurios ryžosi bendromis jėgomis versti skandinavų moterų kūrybą, nes skandinavų tautos lietuvių širdžiai buvo arčiausia, – Sigrid Unset, Malva Talvio, Selma Lagerlef, Sali Salimen ir kt. Būrelio narės bandė plunksną savojoj kūryboj. Kitas būrelis pasišventė samarietiškiems darbams – ėjo slaugyti sergančios rašytojos Onos Pleirytės-Puidienės. Užrašinėjo jos mintis, kūrybos nuotrupas, vedė jos dienoraštį. Mėgstančios sportą ir gracingą šokį buvo susitelkusios į sporto būrelį, kuriam vadovavo sportininkė Petronėlė Sarukaitytė-Dineikienė."
Apie „Giedros“ įsikūrimą Ona Gaigalaitė-Beleckienė savo atsiminimuose rašė:
 
Apie „Giedros“ įsikūrimą Ona Gaigalaitė-Beleckienė savo atsiminimuose rašė: „Giedra''Giedra mano akyse tebestovi, kaip jungtis ir bendradarbiavimas tyrų, gerų, jaunų širdžių, kopiant į kalno viršūnes. Vienos giedrininkės buvo aktyvesnės, kitos pasyvesnės, bet visų veidai giedri, rankos ištiestos bendram darbui. Studentės tuo laiku buvo švyturiai mūsų liaudyje. Nežinau tokių, kurios nebūtų įsipareigojusios dirbti ir talkinti, organizuoti ar vadovauti kokiame nors visuomeninio darbo bare – kas švietimo, auklėjimo, kas socialinės globos, kas labdarybės, kas motinos ir vaiko, kas mergaičių ir našlaičių globoje, kas spaudos darbe. Per studentiškas atostogas, kas vykdavo į provinciją, į kaimus, kiekviena gaudavo pavedimą – suorganizuoti kursus, paskaityti paskaitą, surengti minėjimą ar kokį renginį, parodą ir t. t. Draugovėje telkėsi ir atskiri būreliai, kaip antai Antanina Čeilytkaitė (Žagrakalienė) subūrė studenčių literačių grandinę „Trylika“, kurios ryžosi bendromis jėgomis versti skandinavų moterų kūrybą, nes skandinavų tautos lietuvių širdžiai buvo arčiausia, – Sigrid Unset, Malva Talvio, [[Selma Lagerlef]], Sali Salimen ir kt. Būrelio narės bandė plunksną savojoj kūryboj. Kitas būrelis pasišventė samarietiškiems darbams – ėjo slaugyti sergančios rašytojos Onos Pleirytės-Puidienės. Užrašinėjo jos mintis, kūrybos nuotrupas, vedė jos dienoraštį. Mėgstančios sportą ir gracingą šokį buvo susitelkusios į sporto būrelį, kuriam vadovavo sportininkė Petronėlė Sarukaitytė-Dineikienė''."
 
Giedrininkės aktyviai dirbo kaimo jaunimo organizacijoje – Pavasario sąjungoje ir Katalikių moterų draugijoje. Baigusios studijas giedrininkės buvo vadinamos „vyresniosiomis giedrininkėmis“, jos tęsė savo veiklą įvairiuose katalikiškos akcijos baruose.
eilutė 85 ⟶ 86:
 
=== Gaja ===
[[Vaizdas:VDU studentai Kaunas.jpg|thumb|Studenčių medikių korporacija "Gaja„Gaja" 1929 m. balandžio mėn. 14 d.]]
Medikų korporacija "Gaja„Gaja" įsteigta [[1928]] m., atkurta 2005 m. gruodžio 16 d., veikia iš esmės [[LSMU MA]]. Ateitininkų medikų korporacija „Gaja“, įgyvendindama korporantiškumo idėją, vadovaujasi ateitininkų ideologija ir vienija jos narius profesiniu pagrindu. Korporacijos veiklos kryptys bei uždaviniai – saviugda ir visuomeninis veikimas. Siekia ugdyti profesinį pašaukimą, formuoti krikščioniška pasaulėžiūra grįstą žmogaus sampratą, gerbti ir ginti žmogaus orumą, tobulėti profesinėje srityje, užsiimti savišvieta, įgyti katalikui inteligentui būtinų žinių apie pasaulį, prisidėti prie universiteto akademinės bendruomenės klestėjimo. Remia ir palaiko vienas kitą, siekia sukurti stiprią korporacijos bendruomenę.
 
Korporacijos emblema (ženklas) – puplaiškio šakutė ir auksinės spalvos žaltys tamsiai raudoname dugne. Spalvos – tamsiai raudona viršuje, viduryje balta siauresnė, geltona apačioje.
[[Vaizdas:VDU studentai Kaunas.jpg|thumb|Studenčių medikių korporacija "Gaja" 1929 m. balandžio mėn. 14 d.]]
 
Medikų korporacija "Gaja" įsteigta [[1928]] m., atkurta 2005 m. gruodžio 16 d., veikia iš esmės [[LSMU MA]]. Ateitininkų medikų korporacija „Gaja“, įgyvendindama korporantiškumo idėją, vadovaujasi ateitininkų ideologija ir vienija jos narius profesiniu pagrindu. Korporacijos veiklos kryptys bei uždaviniai – saviugda ir visuomeninis veikimas. Siekia ugdyti profesinį pašaukimą, formuoti krikščioniška pasaulėžiūra grįstą žmogaus sampratą, gerbti ir ginti žmogaus orumą, tobulėti profesinėje srityje, užsiimti savišvieta, įgyti katalikui inteligentui būtinų žinių apie pasaulį, prisidėti prie universiteto akademinės bendruomenės klestėjimo. Remia ir palaiko vienas kitą, siekia sukurti stiprią korporacijos bendruomenę.
Korporacijos emblema (ženklas) – puplaiškio šakutė ir auksinės spalvos žaltys tamsiai raudoname dugne. Spalvos – tamsiai raudona viršuje, viduryje balta siauresnė, geltona apačioje.
Juostelė – 1–1,5cm pločio su korporacijos spalvomis, rišama per dešinį petį. Kepurė – tamsiai raudonos spalvos, viršuje kairėje – emblema, šono apačioje – juostelė iš korporacijos spalvų.
Korporacijos šūkis – „Gajus kūnas – budri dvasia“. Jo autorius – prof. [[Stasys Šalkauskis]].
 
Korporacijos šūkis – „Gajus [[kūnas]] – budri dvasia“[[dvasia]]“. Jo autorius – prof. [[Stasys Šalkauskis]].
 
=== Grandis ===
Korporacija „Grandis“ [[Adolfas Damušis|Adolfo Damušio]] iniciatyva buvo įkurta [[VDU]] 1932 m. kaip ateitininkų vyrų technikų korporacija, kuomet techninių specialybių studentai ateitininkai nusprendė, kad nori veikti kartu ir spręsti ne tik techninės pažangos, bet ir socialinės raidos Lietuvoje uždavinius. Korporacijos Grandis siekius puikiai apibūdina [[Mindaugas Bloznelis]] savo straipsnyje „Studentų technikų ateitininkų korporacija Grandis“: „Grandis akcentavo socialinį narių sąmoningumą ir daug dėmesio skyrė visuomeniniam narių pasiruošimui vadovauti <...> ir drausmingumui, skatino iniciatyvą“. Tuo metu grandiečiai didelį dėmesį skyrė mūrinės Lietuvos idėjos įgyvendinimui (A.Damušis sukūrė lietuviško cemento formulę), energetikai, elektrotechnikai. Prasidėjus sovietinei okupacijai visų studentų korporacijų veiklos buvo nutrauktos, tad „Grandis“ buvo priversta veikti nelegaliai. 1944 m. vykusiame studentų ateitininkų sąjungos posėdyje buvo nutarta korporacijos veiklą laikinai sustabdyti. Dauguma grandiečių įsitraukė į pasipriešinimo organizacijų veiklą. „Grandis“ buvo atnaujinta Vokietijoje, po to JAV.
1999 m. Kaune ([[KTU]]) buvo akurta kaip mišri korporacija, vienijanti vyrus ir moteris.
Korporacijos šūkis: "Draugiškumas„Draugiškumas, tarpusavė parama!"
 
 
=== Narsa ===
Studentų ateitininkų abstinentų korporacija "Narsa„Narsa" tarpukariu veikė [[VDU]], vienijo vyrus palaikančius blaivybės idėją.
 
=== Birutė ===
 
Studenčių ateitininkių korporacija "Birutė„Birutė" vienijo studentes palaikančias blaivybės idėją. Įsteigta 1928 m.
 
== Asmenybės ==