Archyvas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Keičiama: ar:ربائد
S →‎Istorija: Nukreipta iš NS Raštas į ... using AWB
Eilutė 9:
 
== Istorija ==
Archyvai atsirado kartu su [[valstybė|valstybe]] ir [[raštasRašto sistema|rašto]] plitimu. Seniausieji archyvai rasti senovės Rytų valstybėse ([[3 tūkstantmetis m. pr. m. e.). Vergovinėms valstybėms būdingi žynių, [[karalius|karalių]] (rūmų), [[miestas|miestų]] bendruomenių, privatūs archyvai ir archyvai – [[biblioteka|bibliotekos]]. Ankstyvaisiais [[viduramžiai]]s [[Europa|Europoje]] susikūrė barbarų karalių, [[Bažnyčia|Bažnyčios]] hierarchų, didikų archyvai, kurie buvo kilnojami kartu su raštine. Svarbiausius dokumentus saugodavo [[iždas|ižde]]. Didžiausią ir geriausią tų laikų archyvą turėjo [[Bizantija|Bizantijos]] imperatoriai, tačiau jo neišsaugojo – likučiai dingo [[XV a.]] viduryje. Ankstyvųjų viduramžių didžiausi archyvai buvo [[Roma|Romoje]] [[popiežius|popiežių]] (vėliau – [[Vatikanas|Vatikano]], įkurtas apie [[IV a.]]). [[V a.]] antroje pusėje – [[VI a.]] pradžios pradėti kaupti vienuolynų archyvai. Dauguma ankstyvųjų viduramžių archyvų sunyko.
 
[[X a.]] – [[XI a.]] atsirado miestų ir [[notaras|notarų]] archyvai. Centralizuojantis valstybėms karalių archyvai perimdavo provincijų ir feodalų archyvus. [[XII a.]] pabaigoje [[Prancūzija|Prancūzijoje]] susikūrė vienas vertingiausių viduramžių Europos archyvų – ''Trésor dės Chartes'' (Chartijų lobynas). Daugiau archyvų išlikę nuo [[XIV a.]] [[Renesansas|Renesanso]] ir [[reformacija|Reformacijos]] laikais feodalai, Bažnyčia, miestiečiai naudojo archyvų dokumentus per tarpusavio kovas turtiniams ginčams spręsti.