Romos provincijos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: uk:Римська провінція |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Senovės Roma|Senovės Romoje]] '''provincija''' (Lotyniškai ''provincia'', daugiskaita ''provinciae'') buvo pagrindinis ir iki [[tetrarchija|tetrarchijos]] (apie [[296]] m.) didžiausias [[Romos
[[Vaizdas:Roman Empire Map.png|thumb|right|500px|Romos imperija didžiausio išsiplėtimo metu]]▼
== Provincijos iki III a. pabaigos ==
▲[[Senovės Roma|Senovės Romoje]] '''provincija''' (Lotyniškai ''provincia'', daugiskaita ''provinciae'') buvo pagrindinis ir iki [[tetrarchija|tetrarchijos]] (apie [[296]] m.) didžiausias [[Romos imperija|Romos imperijos]] valdų administracinis ir teritorinis vienetas už [[Italijos pusiasalis|Italijos pusiasalio]] ribų.
[[Sicilija]] buvo pirmoji Romos provincija nuo [[241 m. pr. m. e.]] po truputį užimta per [[Pirmasis Pūnų karas|Pirmąjį pūnų karą]] ([[264 m. pr. m. e.|264]]–[[241 m. pr. m. e.]]). Dėl vėlesnių užkariavimų provincijų (taip vadinamų propretorinių) skaičius nuolat augo. [[29 m. pr. m. e.]] jų jau buvo septyniolika. [[27 m. pr. m. e.]] [[Augustas]] įvykdė administracinę reformą, kurios metu visos provincijos buvo padalintos į dvi rūšis: senatorines ir imperines. Pati [[Senovės Italija|Italija]] nebuvo laikoma viena iš provincijų, o traktuojama atskirai. Ji buvo dalinama į 11 [[Romos regionai|regionų]].
Provincijas valdė [[senatorius|senatoriaus]] rango politikai, dažniausiai buvę [[konsulas|konsulai]] ar [[pretorius|pretoriai]]. Vėlesnė išimtis buvo [[Egiptas|Egipto]] provincija, prijungta [[Augustas|Augusto]] po [[Kleopatra VII|Kleopatros]] mirties: ją valdė [[raiteliai|raitelių]] rango [[gubernatorius]], tikriausiai, kad atbaidytų senatorių kėslus.
[[Romos respublika|Romos respublikoje]] gubernatorius būdavo skiriamas vieniems metams. Metų pradžioje provincijos būdavo skiriamos būsimiems gubernatoriams burtų būdu ar tiesioginiu paskyrimu. Paprastai provincijas, kur galima tikėtis problemų ([[barbarai|barbarų]] įsiveržimai, vidaus maištai) duodavo buvusiems konsulams, turintiems didelį prestižą ir patirtį. Legionų paskirstymas irgi priklausė nuo tikėtino pavojaus. [[14 m.]] [[Lusitanija]] neturėjo nuolatinių legionų, o [[Vidinė Germanija|Vidinėje Germanijoje]], kur buvo nerami [[Reinas|Reino]] siena su [[germanai]]s, buvo keturių legionų įgula. Būsimi gubernatoriai labiausiai troško problemiškų provincijų. Problemos reiškia karą, o karas – karo grobį, vergus ir galimybes praturtėti.
== [[vaizdas:The Roman Empire ca 400 AD.png|thumb|400px|Romos imperijos administraciniai vienetai apie 400 m.]]
Imperatorius [[Diokletianas]] 284 m. pradėjo visą eilę administracinių reformų, kurios buvo galutinai užbaigtos tik IV a. viduryje. Šios reformos buvo kaip vienas būdų spręsti [[III a. vidurio krizė]]. Be to, kad visa imperija buvo padalinta į keturias dalis ([[tetrarchija]]), senosios provincijos buvo labai susmulkintos, suskaidant jas į 2-4 dalis. Neretai į jų pavadinimus buvo įtraukiami numeriai. Taip provincijų skaičius išaugo iki beveik šimto, į jų skaičių įtraukiant ir senuosius Italijos regionus. Provincijos buvo suranguotos pagal tai, kokio rango vietininkai į jas buvo skiriami: nuo [[prokonsulas|prokonsulų]] iki [[Konsulas (Roma)|konsulų]], [[korektorius|korektorių]] ir [[presidai|presidų]].
Diokletiano laikais taip pat įsteigtas stambesnis nei provincija vienetas - [[diecezija]], kuri paprastai apimdavo 5-10 provincijų. Visą imperiją sudarė 15 diecezijų, kurioms paprastai vadovavo [[vikaras|vikarai]]. Po Konstantino mirties 337 m. atsirado ir dar stambesnis administracinis vienetas: [[pretorinė prefektūra]], kuri apjungė 2-6 diecezijas. Iš pradžių šios prefektūros buvo 3, o vėliau atsirado ketvirtoji - [[Ilyrijos pretorinė prefektūra]]. Pastaroji buvo labai nepastovus administracinis vienetas, per IV a. ne kartą panaikintas ir atkurtas.
Naujoji administracinė sistema galutinai nusistovėjo tik VI a. pabaigoje, t.y. 395 m., kuomet galutinai įgyvendintas imperijos padalinimas į [[vakarų Romos imperija|Vakarų]] ir [[Rytų Romos imperija|Rytų]] Romos imperijas. Kiekviena šių imperijų turėjo po 8 diecezijas, grupuojamas po 2 pretorines prefektūras.
▲Dėl Romos vidaus politikos keisdavosi provincijų dydis ir skaičius. Romos imperijos metu stambios ir turinčios daug legionų provincijos (pvz.: [[Panonija]] ir [[Mesija]]) buvo padalintos į mažesnes provincijas, kad vieno gubernatoriaus rankose neatsidurtų didelė armijos dalis, ir jis nesikėsintų į [[sostas|sostą]].
Vakarų Romos imperija šią administraciją išlaikė iki pat žlugimo, t.y. [[476]] m. Jos įpėdinės [[Odoakro karalystė]] ir [[Ostgotų karalystė]] tęsė tą pačią administraciją savo kontroliuojamose valdose iki 553 m., kol [[langobardai]] galutinai nutraukė šią tradiciją. Rytų Romos imperija šią sistemą su tam tikrais pokyčiais išlaikė iki VII a., kol buvo pereita prie [[Bizantijos temos|temų sistemos]].
{{Romos provincijos}}
{{Romos provincijos po IV a.}}
{{Commons|Category:Maps of the Roman Empire|no=T}}
| |||