Nepriklausomybės partija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Susiliejančios nuorodos „Lietuvos politinis“ ir pan. + nuorodos į metų ir dienų straipsnius + smulkūs pataisymai.
S →‎Istorija: Nukreipta iš NS Jaunoji Lietuva į ... using AWB
Eilutė 6:
Veikė kaip [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis|Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio]] dalis, buvo planuojama, kad ji pakeis Sąjūdį, kaip visuomeninį judėjimą [[Lietuvos politinė sistema|politinėje sistemoje]]. Tačiau išaiškėjus, kad partijos pirmininkas V. Čepaitis bendradarbiavo su [[KGB]], jis turėjo pasitraukti iš politikos, nors ir teigė esąs nekaltas. Jį pakeitęs [[Valentinas Šapalas]], nors ir turėjo nemažą įtaką – [[1993]]–[[1994]] m. buvo [[Vilniaus miesto taryba 1990–1995 m.|Vilniaus miesto tarybos]] pirmininkas, daugelio žymiausių partijos narių išlaikyti nesugebėjo. Nenorint susisieti su susikompromitavusios partijos vardu, vietoje Sąjūdžio buvo įkurta nauja partija – [[Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjunga]] (Lietuvos konservatoriai).
 
Partija deklaravo save kaip dešiniąją ir palaikė artimus ryšius su konservatoriais. Šiems transformuojantis į europietišką partiją, nepriklausomybininkai vis radikalėjo, suartėjo su [[Lietuvos demokratų partija|Demokratų partija]], [[Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga|Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga]], [[Lietuvos žalioji partija|Žaliąja partija]], [[Lietuvių tautininkų sąjunga|Tautininkų sąjunga]], partija „[[Partija „Jaunoji Lietuva“|Jaunoji Lietuva]]“. Buvo paskelbti bendri pareiškimai, bendrose koalicijose dalyvauta savivaldybių rinkimuose.
 
[[2001]] m. spalio mėn. Nepriklausomybės partija, [[Tėvynės liaudies partija]], Lietuvos demokratų partija ir [[Lietuvos laisvės lyga]] susijungė į Dešiniųjų sąjunga. Naujai partijai vadovauti pakviestas žymus kino režisierius [[Arūnas Žebriūnas]]. [[2002]] metų [[balandžio 18]] d. iš varžytynių buvo parduota prasiskolinusios Nepriklausomybės partijos būstinė. Tačiau tai ir naujosios partijos neišgelbėjo nuo žlugimo. Kai kurie jos aktyvistai pasitraukė iš politikos (K. Motieka, Z. Šličytė), kiti (L. Andrikienė, G. Songaila), mėgindami nusikratyti su KGB siejamos partijos šleifo, perbėgo į kitas partijas.