Konsulatas (Prancūzija): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Keičiama: fa:کنسول‌های فرانسه
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Konsulatas''' – [[Prancūzija|Prancūzijos]] valdymo forma laikotarpiu nuo [[1799]] m. [[lapkričio 9]] d. Iki [[1804]] m. Konsulato valdymas buvo įvestas po to, kai 1799 m. lapkričio 9 d. prasidėjo [[Napoleonas Bonapartas#Briumero 18 perversmas|perversmas]], kurio metu per dvi dienas kariams, vadovaujamiems Napoleono, pavyko perimti valdžią ir nuversti [[Direktorija|Direktoriją]]. Napoleonas paskelbė [[1799 m. Prancūzijos Konstitucija|1799 m. konstituciją]], kurioje buvo numatytas Konsulato valdymas.{{šaltinis|{{VLE|X|537||Konsulatas}}}}
 
Vykdomoji valdžia atiteko trims konsulams. [[1800]] m. vasarį įvykusio referendumo metu buvo patvirtintas Napoleono kaip pirmojo konsulo statusas. Kiti du konsulai buvo jo patarėjai. Remiantis 1799 m. [[gruodžio 13]] d. priimta [[1799 m. Prancūzijos Konstitucija|Prancūzijos Konstitucija]] įstatymų leidžiamoji valdžaivaldžia buvo padalyta tarp 60 narių Senato, 100 narių Tribūnato ir 300 deputatų Įstatymų leidžiamojo susirinkimo. Numatyta, kad konsulus rinks Senatas dešimties metų terminui. Būdamas pirmuojuPirmuoju konsulu, Napoleonas, vis tik, nedeklaravo esąs valstybės vadovu. [[1802]] m. gegužę Napoleonas buvo perrinktas dešimties metų laikotarpiui, o tų pačių metų rugpjūtį, pakeitus Konstituciją, perrinktas Pirmuoju konsulu iki gyvos galvos.
 
Prancūzijos Konsulato valdymo laikotarpis pasižymėjo konservatyvumu, autoritarizmu, stipria valdžios centralizacija. Konsulato laikotarpiu Napoleonas aktyviai vykdė valstybės valdymo, teisinės sistemos ir ekonomines reformas. Viena svarbiausių teisės reformų buvo [[1804]] m. [[kovo 21]] d. įsigaliojęs Prancūzijos [[civilinė teisė|civilinės teisės]] [[sąvadas]], vadinamasis [[Prancūzijos civilinis kodeksas|Napoleono kodeksas]]. Tarptautiniuose santykiuose Napoleonas [[1801]] m. sudarė konkordatą su [[popiežius|popiežiumi]] [[Pijus VII|Pijumi VII]], o [[1802]] m. kovo 25 d. Amjeno taikos sutartį su [[Jungtinė Karalystė|Jungtine Karalyste]].
 
Konsulato laikotarpiu Napoleonui grėsė rojalistų ir jakobinų sąmokslai. Jais Napoleonas pasinaudojo kaip galimybe atkurti paveldimą monarchiją. [[1804]] m. [[gegužės 18]] d. Senatas priėmėm įstatymą, kuriuo buvo steigiama Prancūzijos imperija, o Napoleonas tampa imperatoriumi. Tų pačių metų [[gruodžio 2]] d. Napoleonas buvo karūnuotas Prancūzijos imperatoriumi.