Tulos ginklų gamykla: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Tulos ginklų gamykla''', ''ТОЗ'' (рус. ''Тульский оружейный завод''; ''ТОЗ'') - – Rusijos, anksčiau - – [[TSRS]] karinio pramoninio komplekso gamykla [[Tula|Tuloje]] (Rusija).

1599  m. Tuloje valstybė apgyvendino 30 profesionalių ginklininkų, kurie turėjo iždui (valstybei) tiekti muškietas ({{Ru|пищали}}), už ką jiems buvo suteiktos išimtinės teisės. Ginklininkų skaičius didėjo, jie ėmė burtis į ginklininkų bendruomenes ir cechus, kurie gamina vienokius ar kitokius [[ginklas|ginklus]] ar jų dalis.

1632  m. [[olandai|olandų]] pirklys Andreas Vinnius gavo iš caro [[Michailas Fiodorovičius|Michailo Fiodorovičiaus]] raštų, leidusį prie Tulos įkurti geležies lydymo gamyklą, kuri turėjo gaminti [[patranka]]s ir patrankų [[sviedinys|sviedinius]]. 1652  m. prie Tulos, Čencovo kaime, olandai Akema ir Marselius pastatė dar vieną gamyklą ginklų gamybai. Šių gamyklų statytojai iš užsienio pasikvietė iki 600 liejikų, kalėjų, ginklininkų ir kitokių specialistų. Už teisę įrengti gamyklas jų savininkai pažadėjo apmokyti vietinius gyventojus ginklų gamybos amato. 1695  m. rusas kalvis Nikita Demidovas Onufrijevas įkūrė privačią ginklų gamyklą.

1700  m. Tulos ginklininkų bendriją sudarė virš 1000 žmonių. Ginklininkai ginklus gamino kas namuose, kas nedidelėse dirbtuvėse, kurias organizuodavo nedideli ginklininkų cechai. Be ginklų jie gamino ir kitokius gaminius, tad Tuloje kartu atsirado ir samovarų, [[geležis|geležinių]] statybinių detalių gamyba.

1705  m. buvo įkurta pirma valdiška įmonė ''Казенный оружейный двор'' ('Iždo ginklų rūmai'), kur buvo surinkti 800 ginklų meistrų. 1712  m. [[Petras I|Petro I]] įsakymu buvo įkurtas valdiškas ginklų fabrikas, kuris tapo dabartinės Tulos ginklų gamyklos pradžia. Fabrikas ėmė gaminti 1714 metais. 1720  m. gamykloje dirbo ~1200 ginklininkų. Pradžioje TOZ gamino tik karinius ginklus Rusijos armijai. 1720  m. buvo pagaminta 22 tūkstančiai [[muškieta|muškietų]].

1812  m., per karą su Napoleonu, Rusijos vyriausybė įpareigojo Tulos ginklininkus per mėnesį kariuomenei patiekti 13 000 [[šautuvas|šautuvų]] (gamykla - – 7000, nepriklausomi meistrai - – 3000), iš kurių 3000 turėjo būti [[remontas|suremontuoti]] ar perdaryti šautuvai.

1890  m. Tulos gamykloje pradėjo organizuoti [[Mosino šautuvas|Mosino šautuvų]] gamybą. Masinė gamyba prasidėjo 1893  m.

<br />1907  m. gamykloje prasidėjo [[Maksimo kulkosvaidis|Maksimo kulkosvaidžių]] gamyba.

1927  m. TOZ gamykloje buvo įkurtas ''Prietaisų gamybos konstravimo biuras'' ({{Ru|Конструкторское бюро приборостроения}}), kuris vėliau tapo savarankiška įmone.

1939  m. imtas gaminti [[Fiodoras Tokarevas|F. Tokarevo]] savitaisis šautuvas [[SVT-38]]. Gaminti aviaciniai kulkosvaidžiai UB, patrankos B-2.

1927-1938 1927–1938 m. TOZ konstravo ir gamino audimo stakles, kurios tapo TSRS tekstilės pramonės pagrindu. 1932-1939 1932–1939 m. pradėjo gaminti frezeravimo stakles.

1941-45  m. TOZ gamino šautuvus SVT-38 ir SVT-40, aviacines patrankas ŠVAK, [[Nagano revolveris|Nagano revolverius]] ir [[TT]] pistoletus.

** 9  mm mažasis automatas [[SR-3]]

** 9  mm automatas [[AS (automatas)|AS]]

** 9  mm snaiperinis šautuvas [[VSS]]

** 7,62  mm begarsis pistoletas [[PSS]]

** 5,45  mm automatas [[AKSU-74]]