Jakiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Jakiai''' ({{es|Yaqui}}, savivardis - – ''Yoeme'') - – [[indėnai|indėnų]] tauta, gyvenanti šiaurės vakarų [[Meksika|Meksikoje]] ([[Sonora|Sonoroje]]) bei pietvakarių [[JAV]] ([[Arizona|Arizonoje]]). Populiacija - – apie 32 tūkst. žmonių. Kalba [[jutų-actekų kalbos|jutų-actekų kalbų]] šeimai priklausančia [[jakių kalba]].

Nuo seno gyveno [[Jaki]] upės slėnyje. Nors ispanai jakių neužkariavo, tačiau pasiuntė [[jėzuitai|jėzuitų]] misijas, kurios atvertinėjo indėnus į krikščionybę. Iš misijų susikūrė 8 miesteliai: Potamas, Vikamas, Torimas, Bakumas, Kokoritas, Huirivisas, Belemas ir Rahumas. [[1730]]  m. ispanų kolonijinė valdžia misijas panaikino, todėl prasidėjo ispanų ir jakių susirėmimai. XIX a. jakių vadas Chuanas Banderasas bandė suvienyti [[majo]], [[pimai|pimų]] ir [[opatai|opatų]] tautas kovai su meksikiečiais, tačiau to padaryti nepavyko, o jakiai smarkiai nukentėjo nuo kolonistų. Meksikos valdžia [[1868]]  m. įvykdė masines žudynes, bažnyčioje sudegindama 150 jakių. XIX a. kitas žymus vadas [[Kachemė]] (''Cajemé'') nesėkmingai bandė iškovoti nepriklausomybę. Valdant [[Porfirio Díaz|Porfirijui Diasui]] daug jakių ištremta dirbti į Jukatano plantacijas, didelė dalis pabėgo į JAV ar giliau į [[Sonoros dykuma|Sonoros dykumą]]. 1918  m. jakiai ir amerikiečiai susidūrė Lokių slėnio mūšyje, tačiau didelių aukų išvengta. [[1964]]  m. netoli [[Taskonas|Taskono]] jakiams paskirtas 202 akrų žemės plotas. 1978  m. įkurta Paskvos jakių rezervacija.

Verčiasi žemės ūkiu (augina [[kukurūzai|kukurūzus]], [[pupelė|pupeles]], [[soja]]s, [[kviečiai|kviečius]], [[dygminas|dygminus]]), žvejoja, medžioja. Namus statė iš plaušplyčių, nendrių, palmių lapų, tačiau dabar gyvena iš cemento ir skardos pastatytuose būstuose. Nors oficialiai priėmė krikščionybę, jakiai tebėra išlaikę daug senojo tikėjimo bruožų. Turi su augalais, lietumi, dvasių kvietimu susijusių [[ritualai|ritualų]]. Tradicinis jakių [[šokis]] - – elnio šokis.