11:33, 3 birželio 2011 versija taisyti Tik-Kon (aptarimas \| indėlis) 3 149 keitimai kat. ← Prieš tai darytas keitimas		11:46, 13 rugpjūčio 2011 versija taisyti anuliuoti Zirzilia (aptarimas \| indėlis) 16 560 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 5: Bibliofilijos teoriniu klausimu Lietuvoje pirmoji pasisakė [[Marija Urbšienė]], o [[1935]] m. enciklopediniame straipsnyje [[Vaclovas Biržiška]] trumpai ir aiškiai apibrėžė bibliofilijos reiškinį. [[Lietuvos TSR\|Tarybinėje Lietuvoje]] bibliofilo sąvoką ėmėsi kelti į viešumą [[Vladas Žukas]], kuris rašo, kad bibliofilu laikomas knygų rinkėjas, kuris mažiau atsižvelgia į knygos praktinę vertę jo profesijai, [[darbas\|darbui]] ar į [[knyga\|knygos turinį]] ir labiau vertina išorę - [[poligrafija\|poligrafiją]], meninį atlikimą<ref>Bibliofilija praeityje ir dabar /Vladas Žukas Vilnius : Mokslas, 1979. P. 7-8</ref>. Toliau papildo, kad tikras bibliofilas kreipia dėmesį į visus [[knyga\|knygos]] komponentus: į turinį, meninę vertę, knygos istorinę bei kultūrinę reikšmę ir ne tik renka, bet ir jas skaito. Galiausiai, bibliofilijos teorijos klausimai iš esmės svarstyti [[Domas Kaunas\|Domo Kauno]] ir Almos Braziūnienės straipsniuose. Bibliofilijos termino skirtingas suvokimas tarp pačių knygos [[mokslas\|mokslo]] autoritetų įneša didelės painiavos. Neretai galima aptikti bibliofilo apibūdinimą, kad tai [[žmogus]], be saiko renkantis [[knyga]]s, nekreipiantis dėmesio į turinį, svarbu tik kiekis, [[asmeninė biblioteka\|asmeninės bibliotekos]] dydis. Arba, kad tai [[asmuo]] sistemingai [[darbas\|darbui]], profesijai, kaupiantis reikalingą [[literatūra\|literatūrą]]. Dažnai bibliofilais vadinami ir tie, kurie perka knygas tik savo malonumui ir šiuo atveju sukaupia asmeninę biblioteką. Prie bibliofilų priskiriami [[kolekcionavimas\|kolekcionieriai]], renkantys retas (pvz.: [[~~inkunabulai~~inkunabulas\|inkunabulus]]), puošnias, gražiai įrištas, mažo formato, tik su [[autografas\|autografais]] ar [[ekslibrisas\|ekslibrisais]] ir pan. knygas. Visi šie apibūdinimai teisingi, bet tik iš dalies. Knygos mėgėjo, kolekcininko ir bibliofilijos ištakos tos pačios, tačiau bibliofilija yra daugiau nei knygų [[skaitymas]] jų kaupimas ar komercinis užsiėmimas. ~~Tai, visų pirmą,~~Svarbus viešumas, aktyvus dalyvavimas socialiniame kultūriniame gyvenime, knygos propagavimas, ~~neabejotinai~~ [[kūryba\|kūrybinis užsiėmimas]], reikalaujantis kantrybės, materialinių sąnaudų, papildomų [[žinios\|žinių]] iš knygos mokslo ir kitų paralelinių dalykų išmanymo (poligrafijos, [[menas\|meno]], [[ikonografija\|ikonografijos]], [[istorija\|istorijos]], restauravimo ir kt.)<ref>Knygotyra: vadovėlis Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2007. P. 317</ref>, kurie knygos mėgėją padaro tikru savo veiklos profesionalu „dirbančių“ dieną naktį. Bibliofilui privalu turėti [[talentas\|talentą]] ir intuiciją tam, kad teisingai pasirinkti kolekcionavimo kryptį, kuri labiausiai atitiktų jo interesus, o tuo pačiu išskirtų iš knygos rinkėjų gausos<ref>Knygos ir bibliofilijos kultūra :svarstymai ir mintys /[sudarė ir redagavo Domas Kaunas]. -- Vilnius : Versus aureus, 2005 P. 137</ref>. Bibliofilo prisirišimas prie knygos turi pavojų peraugti į bibliomaniją - [[egoizmas\|egoizmą]]. Nuo bibliofilijos iki bibliomanijos tik vienas žingsnis, kurio išvengus atsiranda galimybė tapti elitiniu bibliofilu.<br />Bibliofilijos terminas įvardija [[moralė\|moralinį]] [[psichologija\|psichologinį]] reiškinį ir visuomeninę kultūrinę veiklą<ref>Bibliofilija kaip asmenybės raiška :Kazio Varnelio biblioteka /Alma Braziūnienė. -- Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus : Vilniaus universitetas, 2008. P. 30</ref> , kurių išraiška individualus bibliofilo kūrinys - bibliofilinė [[asmeninė biblioteka]].

Bibliofilija: Skirtumas tarp puslapio versijų