Michel Ney: Skirtumas tarp puslapio versijų

Prieš pat prasidedant žygiui į [[Rusija|Rusiją]] [[1812]] m. Napoleonas paskyrė Nėjų Didžiosios armijos 3-iojo korpuso vadu. Maršalas Nėjus - vienas pagrindinių [[Borodino mūšis|Borodino mūšio]] herojų. [[Gruodžio 13]] d. vadovavo paskutiniam mūšiui [[Lietuva|Lietuvoje]], prie [[Kaunas|Kauno]], kur jam pavyko kelioms valandoms sulaikyti rusų armijos judėjimą. [[1814]] m. Nėjus ryžosi pareikšti Napoleonui Bonapartui, kad armija atsisako paklusti [[imperatorius|imperatoriaus]] įsakymams. Atėjus į valdžią [[Burbonai|Burbonams]], užėmė aukštą padėtį armijoje, buvo apipiltas karališkomis malonėmis. 1814 m. Nėjui buvo suteiktas Prancūzijos pero titulas, jis vadovavo [[kavalerija]]i - [[Kirasirai|kirasyrams]], [[dragūnai|dragūnams]], raitiesiems jėgeriams ir [[Ulonai|ulonams]]. Tų metų [[gegužė]]s mėn. tapo 6-osios [[karinė apygarda|karinės apygardos]] [[gubernatorius|gubernatoriumi]]. Kai ištremtas Napoleonas išsilaipino [[Prancūzija|Prancūzijoje]] ([[1815]]), pažadėjo [[Prancūzijos karalius|karaliui]] [[Liudvikas XVIII|Liudvikui XVIII]] atvežti Bonapartą, „geležiniame narve“.