Finmarkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 21:
| vikiteka = Category:Finnmark
}}
'''Finmarkas''' (''Suomijos pasienis'') yra pagal plotą didžiausia, bet gyventojų skaičiumi mažiausia [[Norvegija|Norvegijos]]
Apygardą norvegai anksčiau vadino ''Finmarkens amt'' ar ''Vardøhus amt'', o nuo 2002 m. apygarda turi 2 oficialius pavadinimus: Finmarkas norvegiškai ir '''Finnmárku''' [[Samių kalbos|samių kalba]]. Tai [[Laplandija|Sápmi regiono]] dalis. Čia gyvena dauguma Norvegijos [[samiai|samių]], kurie į Šiaurės [[Skandinavija|Skandinaviją]] atkeliavo iš [[Mongolija|Mongolijos]] jau maždaug prieš 10 000 metų.
Būdamas šiauriausioje Europos dalyje, kur Norvegija pasisuka į rytus, Finmarkas būdavo vieta kur rytai sutinka vakarus kultūriškai bei gamtiniu ir geografiniu atžvilgiu. [[Vardė]], labiausiai į rytus nutolusi Finmarko savivaldybė yra toliau į rytus nei [[Stambulas]] ar [[Sankt Peterburgas]].
== Savivaldybės ==▼
== Geografija ir aplinka ==
[[File:View from Bárrás.jpg|thumb|left|Kalnai Kvalsunde, į pietus nuo [[Hamerfestas|Hamerfesto]].|200px]]
Finmarkas šiauriausia ir ry1iausia Norvegijos apygarda ([[Svalbardas]] nelaikomas apygarda). Finmarkas yra didžiausia Norvegijos apygarda, didesnė net už [[Danija|Daniją]]. Tačiau dėl 72 tūkst. žmonių tai yra ir rečiausiai gyvenama apygarda.
[[File:Altafjord Norwegen.jpg|thumb|left|Altafjordas, [[Alta]].|200px]]
[[Knivskjelodenas]] [[Nordkapas|Nordkapo]] savivaldybėje ([[Magerėja|Magerėjos sala]]) yra šiauriausias Europos taškas, o [[Kinarodenas]] [[Nordkino pusiasalis|Nordkino pusiasalyje]] yra šiauriausias Europos žemyno taškas. Honingsvėgeno miestas teigia esąs šiauriausias pasaulyje.
Apygardos pakrantę vagoja fiordai, kurie vadinami netikrais, nes juos sukūrė ne ledynai. Čia galima pamatyti didžiausias jūros paukščių kolonijas, pvz.: ''Hjelmsøystauran'' [[Mesėjus|Mesėjuje]] ir ''Gjesværstappan'' [[Nordkapas|Nordkape]]. Ėksfjordjėkeleno ledyno, kurio plotas 45 km<sup>2</sup>, viršuje yra aukščiausias Finmarko taškas. Ėksfjordjėkeleno ir Seilandsjėkeleno ledynai yra vakarinėje Finmarko dalyje.
Eksfjordo plynaukšlės ledynas iki 1900 m. griūdavo į jūrą ir tai būvo paskutinis Norvegijos žemyninės dalies šitaip besielgiantis ledynas. Centrinė ir rytinė Finmarko dalys yra nekalnuotos, be ledynų. Į rytus nuo Nordkapo nėra didesnių nei 300 m aukštumų.
Gamta varijuoja nuo dykų Barenco jūros pakrančių iki gilių fiordų ir upių slėnių, kuriuose auga medžiai. Pusėje Finmarko neauga medžiai, o kitoje pusėje auga beveik tik [[plaukuotasis beržas]].
Vešliausios sritys yra Altos apylinkės ir [[Tana (Norvegijos upė)|Tanos]] slėnis. Pasviko slėnis Sėr-Varangeryje yra pušų ir eglių miškas, kuris laikomas Sibiro [[taiga|taigos]] dalimi. Šitam slėnyje dažniausiai sutinkamos rudosios meškos nei bet kur kitur Norvegijoje. Tai vienintelė Norvegijos vieta, kur yra [[ondatra|ondatrų]]. Lūšis ir [[briedis]] sutinkamas beveik visam Finmarke išskyrus pakrantę.
Toliau nuo kranto yra Finmarksvidos plynaukštė, 300-400 m virš jūros lygio, su daugybe ežerų ir upių. Ji garsi dėl dešimčių tūkstančių šiaurės elnių, kurie priklauso samiams, ir našalų debesų, kurių pasitaiko vasaros vidury. Finmarksvida sudaro 36% apygardos ploto. Stabbursdaleno nationalinis parkas saugo šiauriausią pušų mišką pasaulyje.
Tanos upėje, kuri yra prie Suomijos sienos, sugaunama daugiau lašišos nei bet kurioj kitoje Europos upėje. Čia sugauta rekordinė 36 kg Atlantinė lašiša. [[Paatsjokis]] teka Norvegijos ir Rusijos pasieniu.
▲== Savivaldybės ==
[[Vaizdas:Finnmark municipalities.png|thumb|Finmarko savivaldybės|thumb|left|550px]]
{| border="0"
|-----
|
▲* [[Vardė]] (2 347)
|}
| |||