'''Burgundija''' ({{fr|Bourgogne}}) – administracinis regionas [[Prancūzija|Prancūzijos]] vidurio rytuose. Plotas 31,6 tūkst. km²; 1,61 mln. gyventojų (1999). Sostinė – [[Dižonas]]. Jį sudaro keturi administraciniai departamentai: [[Kot d'Oras]], [[Njevras (departamentas)|Njevras]], [[Sona ir Luara]] ir [[Jonas (departamentas)|Jonas]]. Jis dalinai sutampa su to paties pavadinimo istorine Prancūzijos provincija, egzistavusia [[XV-VIII a.|XV]]–[[XVIII a.]]
Regionas ypač garsėja savo [[vynas|vynais]].
== Didžiausi miestai ==
* [[Dižonas]]
* [[Šalonas prie Sonos]]
* [[Neveras]]
* [[Oseras]]
* [[Makonas]]
== Istorija ==
{{Regionasmk
eilutė 55 ⟶ 56:
}}
{{Main|Burgundijos kunigaikštystė}}
Prancūzijos Burgundija apima tik šiaurės vakarinę didesnio [[Burgundija (regionas)|Burgundijos regiono]] dalį. Ankstyvaisiais viduramžiais čia egzistavo [[Burgundų karalystė]], vėliau regioną valdė [[Frankų valstybė|Frankų]] [[Orleano karalystė]], [[Frankų imperija]]. [[843]] m. ją padalinus, šiaurės vakarinė istorinės Burgundijos dalis atiteko [[Vakarų Frankų karalystė|Vakarų Frankų karalystei]], kur [[880]] m. susiformavo Burgundijos kunigaikštystė. Besigiminiuodami su [[Prancūzijos karaliai]]s (iš pradžių [[Kapetingai]]s, vėliau [[Valua]]), Burgundijos kunigaikščiai vis labiau stiprėjo, [[XIV- a.|XIV]]–[[XV a.]] sukurdami dinastinę Burgundijos imperiją, kuriai priklausė taip pat ir [[Nyderlandai]], [[Belgija]], [[Lotaringija]], [[Franš Komtė]]. Tuo metu burgundiškoji mada tapo populiari visoje Europoje, ir pralenkė savo puošnumu ir rafinuotumu net Prancūzijos karaliaus dvaro madas.
Auganti Burgundijos galia kėlė įtampą su Prancūzijos karalyste, kuri baigėsi [[1477]] m. [[Nansi mūšis|Nansi mūšiu]]. Kunigaikštystė buvo sutriuškinta, prarado nepriklausomybę ir įjungta į Prancūzijos karalystę provincijos teisėmis. Ši provincija egzistavo iki [[1790]] m., kuomet galutinai panaikinta ir išskaidyta į departamentus.
