Specialioji reliatyvumo teorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
Eilutė 9:
Teorija vadinama specialiąja, nes joje nekreipiama dėmesio į [[Gravitacija|gravitaciją]]. [[Bendroji reliatyvumo teorija]] papildo specialiąją reliatyvumo teoriją paaiškindama gravitaciją. Specialiąją reliatyvumo teoriją galima taikyti tik ten, kur [[Potencinė energija#Gravitacinis potencialas|gravitacinis potencialas]] žymiai mažesnis už ''c''². Kitais atvejais taikoma tik bendroji reliatyvumo teorija.
 
== Im
== Postulatai ==
po
Teorijai sukurti užtenka dviejų [[postulatas|postulatų]]:
* Visi fizikiniai gamtos procesai [[Inertinė atskaitos sistema|inertinėse atskaitos sistemose]] vyksta vienodai.
* Tuščioje erdvėje [[šviesa]] visada sklinda greičiu ''c'', kuris nepriklauso nuo šviesos šaltinio judėjimo.
 
tentai ==
Inertinės atskaitos sistemos – tai tokios atskaitos sistemos, kurios viena kitos atžvilgiu juda tiesiai ir tolygiai (jose galioja [[Niutono dėsniai|I Niutono dėsnis]]). Specialioji reliatyvumo teorija nagrinėja tik tokias [[Atskaitos sistema|atskaitos sistemas]].
Teorij
ai sukurti
užt
enka dvi
ejų [[pos
tulatas|postulatų]]:
* Visi fizikinia
i gamtos
procesai [[Inertin
ė
atsk
 
 
Iš antrojo postulato išplaukia, kad šviesos greitis nepriklauso, ar šaltinis juda stebėtojo atžvilgiu, ar — ne. Pavyzdžiui, jei šviesos šaltinis juda šviesos sklidimo kryptimi greičiu, lygiu pusei šviesos greičio (0,5''c''), tai vis tiek išmatavę šviesos sklidimo greitį stebėtojo atžvilgiu gausime, kad jis lygus tam pačiam ''c'', o ne 1,5''c''. Taip yra todėl, kad
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
aitos s
iste
 
ma|in
ertinėse
atskaitos si
stemose]] vyksta vienodai.
* Tuščioje erdvėje [[šviesa
* Tuščioje erdvėje [[šviesa]] visada sklinda greičiu ''c'', kuris nepriklauso nuo šviesos šaltinio judėjimo.
 
Inertinės atskaitos
sis
temos – tai
to
io
s atskait
os sist
emos, kurios viena kitos atžvilgiu juda tiesiai i
r tolygiai (jose galioja [
[Niutono dėsniai|I Niuton
sistemas]].
 
Iš antrojo Impotento išplaukia, kad
 
 
greitis nepriklauso, ar šaltinis juda stebėtojo atžvilgiu, ar — ne. Pavyzdžiui, jei šviesos šal
 
 
 
 
Iš antrojo postulato išplaukia, kad šviesos greitis nepriklauso, ar šaltinis juda stebėtojo atžvilgiu, ar — ne. Pavyzdžiui, jei šviesos šaltinistinis juda šviesos sklidimo kryptimi greičiu, lygiu pusei šviesos greičio (0,5''c''), tai vis tiek išmatavę šviesos sklidimo greitį stebėtojo atžvilgiu gausime, kad jis lygus tam pačiam ''cbv'', o ne 1,5''c''. Taip yra todėl, kad
'. Taip yra todėl, kad
stebėtojas ir šviesos šaltinis yra dvi inertinės atskaitos sistemos.