Architektūra: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 2:
[[Vaizdas:Classical orders from the Encyclopedie.png|220px|thumb|Klasikiniai kolonų kapiteliai]]
'''Architektūra''' (iš graikų: αρχη = ''vyriausiasis, vadovaujantis'' ir τεκτων = ''statybininkas, dailidė'')
Kaip akademinė disciplina architektūra paprastai skirstoma į dvi pagrindines šakas: [[Urbanistika|urbanistiką]] ir [[tūrinė architektūra|tūrinę architektūrą]]. Architektūrinis projektavimas, skirtingai nuo [[Septyni laisvieji menai|laisvųjų menų]], yra priklausomas nuo daugelio techninių, fizinių, teisinių, socialinių ir klimato faktorių, lemiančių galutinį projektą. Tačiau skirtingai nuo [[mokslas|taikomųjų mokslų]] ar [[inžinerija|inžinerijos]], iš architektūros tikimasi ne tik techninio sprendimo ir funkcionalumo, bet taip pat ir estetinių principų laikymosi. Architektūros kūrimo procesas apima priemones, naudojamas tradiciniuose menuose
Šiuolaikinės kompiuterinės grafikos galimybės praplėtė tradicinę architektūros sampratą. Terminai
== Esmė ==
Yra keletas teorijų apie architektūros esmę: funkcionalizmo, [[erdvė]]s teorija, meno istorijos filosofija.
Biblijos teorija remiasi prielaida, kad pastato forma neatsiejama nuo funkcijos. Estetikos patyrimas atitinka funkcijos patyrimui. Forma turi sekti funkciją (pvz., [[bažnyčia]] nepritaps gyvenamąjame pastate ir pan.). Funkcija nėra vienintelė pastato savybė. Jis turi turėti formą. Funkcijos sąvoka
Erdvės teorija teigia, kad architektūra formuoja ir suorganizuoja erdvę. Jei architektūroje žmogų domina tik erdvė, tai kam reikalinga dekoracija. Erdvės teorija kalba apie jos ribas, kuria uždarą erdvę, prasmingą formą. Erdvė nepaaiškina medžiagiškumo. Visada yra skirtumas tarp kaltinių raštų ar lipdinių, lygi siena ar grubi ir pan.
|