Pensas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas
Eilutė 24:
 
== Raida ==
Pensas, kaip ir [[pfeningas]], [[peningas]] ar [[peinjė]] germaniškai kalbančiuose viduramžių Europos kraštuose, atsirado VIII a. diegiant [[Karolingų pinigų sistema|karolingų pinigų sistemą]]. Pensas atitiko 1 Frankų sidabrinį [[denjė]] (denarą), tik buvo vadinamas kitaip, nors žymimas tuo pačiu sutrumpinimu - t. y. ''d''. Iki tol anglosaksų karalystėse buvo naudojamos įvairios monetos, tarp kurių svarbiausios buvo [[skatikai]] ({{en|sceattas}}).
 
Pirmasis Anglijoje pensą pradėjo kaldinti [[Mersija|Mersijos]] karalius [[Ofa]]. Pirmieji pensai, kaip ir denarai, sudarė 1/240 [[svaras|svaro]] sidabro, tačiau anglosaksai skaičiuodami naudojo ne Karolingų svarą (408,25 g), bet anglosaksiškąjį, arba Tauerio svarą (349,914 g). Ilgainiui iš penso svorio atsirado ir svorio matas, taip pat vadinamas [[pensas (matas)|pensu]] ({{en|pennyweight}}). Škotija savus pinigus, tarp jų ir pensą, pradėjo kaldinti tik XII a.
Eilutė 35:
 
== Paplitimas ==
[[Britų imperija]]i vykdant kolonizaciją, nuo XVIII a. jos piniginė sistema, t. y. svaras, šilingas ir pensas, įdiegta daugybėje šalių. Atskiros svaro ir pensų rūšys buvo kaldinamos Amerikos kolonijose, Karibuose, vėliau - [[Afrika|Afrikoje]]. Netgi po dekolonizacijos kai kurios buvusios britų kolonijos išlaikė valiutas, vadintas [[svaras (pinigai)|svaru]] ir pensu.
 
Po 1971 m. pasaulyje teliko tik 2 valstybės, kurios naudojo svarą ir pensą kaip piniginius vienetus. Tai buvo [[Didžioji Britanija]] ir [[Airija]].