Bankrotas: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 795 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
Atšauktas naudotojo 88.119.155.110 (Aptarimas) darytas keitimas 3463051
(Atšauktas naudotojo 88.119.155.110 (Aptarimas) darytas keitimas 3463051)
'''Bankrotas''' - negalėjimas išsimokėti [[skola|skolų]], sužlugimas. Daugelyje pasaulio šalių bankrutuoti gali ne tik [[juridinis asmuo|juridiniai]], bet ir [[fizinis asmuo|fiziniai asmenys]]. [[įmonės bankrotas|Įmonės]] ar [[fizinio asmens bankrotas|fizinio asmens bankroto]] atveju, tai yra padėtis, kai skolos viršija turimą [[turtas|turtą]], o skolų grąžinti jau nėra galimybių (papildomai pasiskolinant, [[užstatas|užstatant]] turtą ar dar kaip nors kitaip). O prieš [[valstybė|valstybę]] nėra nei galimo teisinio proceso, nei precedento, todėl neįmanoma jokiai valstybei paskelbti teisėto bankroto, ar jo bylos iškėlimo.
 
== Ištakos ==
Visų nevykusių įmonių gyvenimo pabaiga
Žodis bankrotas kilo iš senovės lotynų žodžių „bancus“ (suolas ar stalas), ir „ruptus“ (sulaužytas). Šis „Bankas" – tai suolas, kurį pirmieji [[bankas|bankininkai]] turėjo viešose vietose, turguose, mugėse ir pan., ir ant kurio jie mokėjo [[pinigai|pinigus]], išrašinėjo [[vekselis|vekselius]] ir t. t. Bankininkui žlugus, jis sulaužydavo savo suolą, taip visiems parodydamas, kad asmuo, kuriam priklausė suolas, nebegali tęsti savo veiklos. Kadangi ši praktika ypač dažnai buvo taikoma [[italija|Italijoje]], sakoma, kad terminas „bankrotas“ yra kilęs iš italų „banco rotto“, t. y. sulaužytas suolas.
 
[[senovės Graikija|Senovės Graikijoje]] bankrotas neegzistavo. Jeigu skolininkas negalėdavo susimokėti savo skolų, jis, jo žmona ir vaikai tapdavo „skolos vergais" ir turėdavo atsilyginti kreditoriui savo fiziniu darbu. Daugelyje senovės Graikijos miestų-valstybių „skolos vergovė“ būdavo ribojama iki penkerių metų laikotarpio. Be to, tokiems [[vergovė|vergams]], skirtingai nei įprastiems, buvo garantuotas gyvybės ir galūnių išsaugojimas.
 
[[Tora|Toroje]], ar [[senasis Testamentas|Senajame Testamente]], pagal [[Mozė]]s įstatymą, kas septinti metai būdavo skelbiami kaip [[Šabas|šabo]] metai, kuriais būdavo atleidžiamos visos bendruomenės narių, bet ne „užsieniečių", skolos. Kas septintus šabo metus, t. y. kas keturiasdešimt devynerius metus, būdavo skelbiami jubiliejiniai metai, kuriais nuo visų skolų būdavo atleidžiami ne tik bendruomenės nariai, bet ir „užsieniečiai“, o taip pat suteikiama laisvė visiems „skolos vergams“.
 
Pagal [[Islamas|islamo]] mokymą, remiantis [[Koranas|Koranu]], [[nemokumas|nemokiam]] asmeniui turi būti suteiktas laikotarpis, kuriuo jis galėtų išmokėti savo skolą.
 
== Nuorodos ==