Vladislovas Sicinskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

18 pridėta baitų ,  prieš 9 metus
S
S (Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: Bajoras - Pakeistos nuorodos į Bajorai)
Tėvynės išdaviku V. Sicinskis apšauktas jau po mirties. Žlugus Lenkijos – Lietuvos valstybei, lenkų istoriografijoje didžiausia kaltininke buvo paskelbta liberum veto teisė. Imta ieškoti ja piktnaudžiavusių, suradus kaltininką, jam buvo verčiamos visos bėdos, kuriamos šiurpios istorijos. Pirmasis seimą, pasinaudojęs liberum veto teise, išardė [[1639]] m. [[Krokuva|Krokuvos]] atstovas Jurgis Liubomirskis, o ''veto'' pirmasis dar [[1636]] m. ištarė Janas Olizaras. Po Sicinskio šia teise buvo pasinaudota ne vieną kartą.
 
Lenkijoje į valstybės išdavikų sąrašą pateko ne tik V. Sicinskis, bet ir jo globėjas Jonušas Radvila. V. Sicinskis buvo reformatas, už tai jo turėjo nemėgti [[katalikų bažnyčia]]. Seimo išardymas, sutarties su švedais pasirašymas Kėdainiuose užtraukė lenkiškos dvarininkijos neapykantą. Bažnyčioje buvęs sudžiūvęs lavonas tapo pagrindu pasakojimams, kad nedorėlio nepriimanti žemė. [[Tarnagala|Tarnagalos]] kaimo laukuose, apsuptas pelkėtų pievų, dunkso paslaptingas piliakalnis, vadinamas [[Upytės pilis|Čičinsko kalnu]]. Jame esanti dauba davė pagrindą pasakojimams apie nugrimzdusį nedoro pono Čičinsko dvarą. Dėl lietuvių ir lenkų kalbų ypatumų liaudies lūpose Sicinskis virto Čičinsku.
 
== Sicinskis-Čičinskas literatūroje ==
5 066

pakeitimai