Judikatas (valstybė): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: sc:Giuigados sardos
Rencas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
[[FileVaizdas:Giudicati of Sardinia 1 new.svg|thumb|right|250px|[[Sardinij]]os judikatai.]]
'''Judikatas''' ({{it|giudicato}}, dgs. ''giudicati'') - – valstybė [[Sardinij]]oje. Joje buvo penki judikatai, egzistavę nuo maždaug 900 iki 1410  m., kai paskutinis judikatas atiteko [[Aragonija]]i. Judikatų valdovai buvo ''judikai'' ({{it|giudice}}).
 
== Etimologija ==
Valdovų pavadinimas '''''judikas''''' ({{it|giudice}}, dgs. ''giudici'') kilęs iš {{la|iudice}} 'teisėjas' (dgs.''iudices''). Valda judikatas lotyniškai vadinosi ''iudicatus'' 'teisėjo valda' (dgs. ''iudicati'').
 
582  m. įkūrus [[Afrikos egzarchatas|Afrikos egzarchatą]], [[Bizantij]]os provincijos valdytojai buvo tituluojami ''judex provinciae''. Vėliau lotyniškas terminas pakito ir tapo {{la|judike}}.
<br />827  m. [[musulmonai]] užkariavo [[Sicilij]]ą, ir Bizantija buvo atkirsta nuo [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]]. 864  m. popiežiaus [[Šventas Mikalojus I|Mikalojaus I]] laiške pirmą kartą paminėti „Sardinijos teisėjai“, jų autonomija aiškiai aprašyta popiežiaus [[Jonas VIII|Jono VIII]] laiške, kur jis teisėjus vadina ''principes'' 'princais'. Vietinę valdžią pradžioje vykdė ''kuratoriai'' (''curatores''), kurie kiekvienas valdė savo ''[[kuratorija|kuratoriją]]'' ir buvo pavaldūs vienam ar kitam teisėjui, kurie vykdė teisingumą ir vadovavo kariuomenei.
 
== Judikatų istorija ==
Eilutė 17:
* [[Logudoro judikatas]], dar vadinosi Toresas (''Torres''), iš 20 kuratorijų.
 
XIII a. tris judikatus ėmė valdyti moterys: 1203  m. Galuros judikatą paveldėjo Elena, 1204  m. Kaljario judikatą - – Benedeta (''Benedetta''), 1232  m. Logudoro judikatą - – Adelasija. XIII a. gale trys judikatai prarado savarankiškumą: 1258 Kaljaris atiteko [[Pizos respublika]]i, 1259  m. Logudoras - – galingoms genujiečių prekybininkų šeimoms (daugiausia Dorijoms), 1288  m. Galura - – Pizos respublikai, nors Galuros priklausomybė Pizai buvo ginčijama iki XIV a. pradžios. XIV a. Pizos užkariautos teritorijos buvo užgrobtos Aragonijos. Genujiečiai, turėję valdų Sardinijoje, taip pat susidūrė su Aragonijos ekspansija.
Arborėjos judikatas, palyginus su kitais judikatais, išliko ilgiausiai, XIV a. jis labai išplėtė savo valdas, jos buvo didžiausios valdant Marianui IV Didžiajam (''Marianus IV'') ir Eleanorai. Arborėjos ekspansija kirtosi su Aragonijos, siekusios užvaldyti salos mineralinius išteklius ir valdyti jūrų maršrutus Viduržemio jūros vakaruose, ambicijomis. Karai tarp Arborėjos ir Aragonijos vyko daugiau kaip 100 metų. Per tą laiką Arborėjos valdytojai ėmė siekti suvienyti Sardiniją po savo valdžia ir sukurti nepriklausomą Sardinijos valstybę. Oficialiuose Arborėjos dokumentuose dažnai minima ''Republica Sardisca'' 'Sardinijos respublika'.
 
1409  m. Sanlurio mūšyje Arborėja pralaimėjo Aragonijai, o 1410  m. prarado savo sostinę Oristaną. Kelis metus Arborėjos valdovai nesėkmingai bandė suorganizuoti sukilimą, todėl jie 1420  m. pardavė judikatą Aragonijos karūnai.