Anarchizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Anarchy-symbol.svg|thumb|right|Anarchizmo simbolis]]'''Anarchizmas''' ({{gr|αναρχία}} 'be valdovų')
Nors anarchizmas lengviausiai apibrėžiamas prieš ką jis, tačiau anarchistai taip pat siūlo pozityvių vizijų, kurios, jų manymu, atvestų prie visiškai laisvų bendruomenių susikūrimo. Tačiau idėjos kaip anarchistinė bendruomenė turėtų veikti labai skiriasi, ypač [[skonomika|ekonomikos]] atžvilgiu; taip pat kyla nesutarimų kokiais būdais reikia pasiekti laisvą visuomenę. Mokslininkai apskritai neapibrėžia anarchizmo kaip vieno „monolito“.
== Kilmė ==
Kai kurie tvirtina, kad anarchizmo temos gali būti randamos [[Taoistų]] išminčių [[Lao Dzė]] bei [[Zhuangzi]] darbuose. Pastarasis buvo verčiamas taip:
Kaip bebūtų, modernusis anarchizmas kilo iš Švietimo amžiaus religinio bei pasaulietinio mąstymo, ypač iš [[Jean-Jacques Rousseau]] argumentų dėl laisvės moralinės svarbos. Nors iki 19a. pradžios terminas
[[Didžioji Prancūzų revoliucija|Didžiosios Prancūzų revoliucijos]] metu kai kurios grupės, pavyzdžiui, „Enragés“, pradėjo naudoti šį terminą teigiama prasme,<ref>Sheehan, Sean. ''Anarchism'', London: Reaktion Books Ltd., 2004. psl. 85</ref> laikydami Jakobinų „revoliucinės vyriausybės“ koncepciją [[oksimoronas|oksimoronu]]. Tokioje politinėje atmosferoje [[William Godwin]] vystė savo filosofiją, kuri daugelio yra laikoma pirmąja šiuolaikinės anarchistinės minties apraiška.<ref>[http://plato.stanford.edu/entries/godwin/ William Godwin] Stanford Encyclopedia of Philosophy, First published Sun [[16 January]] [[2000]]; substantive revision Sat [[May 20]] [[2006]]</ref>
=== William Godwin ===
[[Piotras Kropotkinas|Piotro Kropotkino]] teigimu, ''[[William Godwin]]'' savo veikale ''Enquiry Concerning Political Justice'' („Tyrimas apie politinį teisingumą“, 2 tomai, [[1793]] metai) buvo „pirmasis suformulavęs politinę ir ekonominę anarchizmo koncepcijas, nors jis ir nesuteikė šio vardo idėjoms, išvystytoms jo darbe. ''Charles A. Madison'' rašo ─ "Pirmasis šiuolaikinis sistemingas anarchizmo atstovas buvo ''William Godwin''
''Godwin'', būdamas anarchistu ─ filosofu, prieštaravo revoliuciniams veiksmams eliminuojant valstybę ir laikė minimalią valstybę dabarties „neišvengiamu blogiu“<ref> Godwin teigė: „..tačiau mes galime būti priversti pripažinti ją kaip neišvengiamą blogį šiuo metu, mums, kaip supratimo ir žmonių rūšies draugams, reikia pripažinti jos kiek įmanoma mažiau, ir atsargiai stebėti ar, pasekmėje laipsniško žmogaus proto nušvitimo, ta maža dalis negali būti dar sumažinta.“ iš [http://web.bilkent.edu.tr/Online/www.english.upenn.edu/jlynch/Frank/Godwin/pj51.html ''An Enquiry Concerning Political Justice'']</ref>, kuri taptų vis labiau nereikalingas ir bejėgis pamažu pasklindant žinojimui.<ref>[http://plato.stanford.edu/entries/godwin/ „William Godwin“, Stanfordo filosofijos enciklopedija]</ref> ''Godwin'' pasisakė už kraštutinę individualizmo formą, teigdamas, kad visos [[kooperacija|kooperacijos]] rūšys darbe turi būti eliminuotos; jis teigė: „viskas, kas yra įvardijama terminu kooperacija tam tikra prasme yra blogis.
=== Pierre-Joseph Proudhon ===
Prancūzų rašytojas ir socialistas [[Pierre-Joseph Proudhon]] buvo pirmasis asmuo noriai vadinęs save anarchistu. Dėl to dalis tyrinėtojų jį laiko šiuolaikinės anarchizmo teorijos sukūrėju.<ref>Daniel Guerin, ''Anarchism: From Theory to Practice'' (New York: Monthly Review Press, 1970).</ref> Savo visuomenės ekonominių pagrindų tyrime „Kas yra nuosavybė?“ ([[1840]]
<blockquote>„Kaip kad žmogus siekia teisingumo lygybėje, taip visuomenė siekia tvarkos anarchijoje. Anarchija ─ valdovo nebuvimas ─ tokia yra valdymo forma, į kurią mes kiekvieną dieną artėjame.“</blockquote>
Jis išvystė spontaniškos visuomenės tvarkos teoriją, pagal kurią visuomenės organizacija gali atsirasti be jokios centralizuotos valdžios, „pozityvi anarchija“, kurioje tvarka atsiranda kiekvienam asmeniui „darant ką jis nori ir tik tai, ką jis
<blockquote>„valdžios ar nuostatų forma, kurioje viešasis ir privatus sąmoningumas, susiformavęs per mokslo ir teisės vystymasi, yra pakankamas palaikyti tvarką ir garantuoti visas laisves. Joje, kaip pasekmė, policijos institucijos, prevenciniai ir represiniai metodai, biurokratija, apmokestinimas, t. t., yra sumažinti iki minimumo. Joje, ypač, monarchijos ir intensyvios centralizacijos formos dingsta, ir yra pakeičiamos federalinėmis institucijomis ir bendruomeniškumu paremtu gyvenimo būdu. "<ref>''Selected Writings'', Pierre-Joseph Proudhon</ref></blockquote>
Jo opozicija kapitalizmui, valstybei ir organizuotai religijai įkvėpė vėlesnius anarchistus ir padarė jį vienu pagrindiniu jo laikų socializmo teoretikų.<ref name="EB-Proudhon"> Iš Encyclopedia Britannica straipsnio
== Anarchizmo koncepcijos ==
* [[Anarcho-feminizmas]]
* [[Anarcho-kapitalizmas]]
* [[Anarcho-komunizmas]]
* [[Anarchosindikalizmas]]
* [[Individualistinis anarchizmas]]
* [[Juodasis anarchizmas]]
|