Anarchizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

27 pridėti baitai ,  prieš 9 metus
S
S
[[Vaizdas:Anarchy-symbol.svg|thumb|right|Anarchizmo simbolis]]'''Anarchizmas''' ({{gr|αναρχία}} 'be valdovų')  – [[politinė filosofija]] arba [[doktrina|doktrinų]] ir pažiūrų visuma, teigianti, kad hierarchinės valdymo formos yra ne tik nereikalingos, bet ir žalingos. Anarchizmo politinė filosofija išsivystė Europoje ir pasklido po visą pasaulį daugiausia XX a. pradžioje. Žodis „anarchija“, kaip dauguma anarchistų jį vartoja, nereiškia [[chaosas|chaoso]], [[nihilizmas|nihilizmo]] ar moralinio nuopuolio, bet verčiau harmoningą anti-autoritarinę [[visuomenė|visuomenę]] paremtą asmens apsisprendimo teise ir asmenišku dalyvavimu. Vietoj autoritarinių politinių ir priverstinių ekonominių struktūrų, anarchistai siūlo socialinius santykius, paremtus laisvų asmenų savanoriškomis asociacijomis autonomiškose [[bendruomenė]]se, abipusę pagalbą ir savęs valdymą.
 
Nors anarchizmas lengviausiai apibrėžiamas prieš ką jis, tačiau anarchistai taip pat siūlo pozityvių vizijų, kurios, jų manymu, atvestų prie visiškai laisvų bendruomenių susikūrimo. Tačiau idėjos kaip anarchistinė bendruomenė turėtų veikti labai skiriasi, ypač [[skonomika|ekonomikos]] atžvilgiu; taip pat kyla nesutarimų kokiais būdais reikia pasiekti laisvą visuomenę. Mokslininkai apskritai neapibrėžia anarchizmo kaip vieno „monolito“.
 
== Kilmė ==
Kai kurie tvirtina, kad anarchizmo temos gali būti randamos [[Taoistų]] išminčių [[Lao Dzė]] bei [[Zhuangzi]] darbuose. Pastarasis buvo verčiamas taip: "Būta„Būta tokio dalyko, kaip žmonijos savivalda; niekuomet nebūta tokio dalyko, kaip [sėkmingas] žmonijos valdymas"valdymas“; "Menkas„Menkas vagis pasodinamas į kalėjimą. Didelis plėšikas tampa tautos valdytoju." [[Diogenas Sinopietis]] bei [[Kinikai]], o taip pat jų amžininkas [[Zenonas Kitonietis]], [[stoicizmas|stoicizmo]] pradininkas, taip pat nagrinėjo panašias temas.
 
Kaip bebūtų, modernusis anarchizmas kilo iš Švietimo amžiaus religinio bei pasaulietinio mąstymo, ypač iš [[Jean-Jacques Rousseau]] argumentų dėl laisvės moralinės svarbos. Nors iki 19a. pradžios terminas "anarchistas"„anarchistas“ turėjo visiškai neigiamą reikšmę.
[[Didžioji Prancūzų revoliucija|Didžiosios Prancūzų revoliucijos]] metu kai kurios grupės, pavyzdžiui, „Enragés“, pradėjo naudoti šį terminą teigiama prasme,<ref>Sheehan, Sean. ''Anarchism'', London: Reaktion Books Ltd., 2004. psl. 85</ref> laikydami Jakobinų „revoliucinės vyriausybės“ koncepciją [[oksimoronas|oksimoronu]]. Tokioje politinėje atmosferoje [[William Godwin]] vystė savo filosofiją, kuri daugelio yra laikoma pirmąja šiuolaikinės anarchistinės minties apraiška.<ref>[http://plato.stanford.edu/entries/godwin/ William Godwin] Stanford Encyclopedia of Philosophy, First published Sun [[16 January]] [[2000]]; substantive revision Sat [[May 20]] [[2006]]</ref>
 
=== William Godwin ===
 
[[Piotras Kropotkinas|Piotro Kropotkino]] teigimu, ''[[William Godwin]]'' savo veikale ''Enquiry Concerning Political Justice'' („Tyrimas apie politinį teisingumą“, 2 tomai, [[1793]] metai) buvo „pirmasis suformulavęs politinę ir ekonominę anarchizmo koncepcijas, nors jis ir nesuteikė šio vardo idėjoms, išvystytoms jo darbe. ''Charles A. Madison'' rašo ─ "Pirmasis šiuolaikinis sistemingas anarchizmo atstovas buvo ''William Godwin''... Stipriai paveiktas [[Didžioji Prancūzų revoliucija|Prancūzijos revoliucijos]] nuotaikų, jis argumentavo, kad, kadangi žmogus yra racionali būtybė, jo negalima varžyti jam įgyvendinant savo motyvus. Be to, kadangi visos [[valdžia|valdžios]] formos turi neracionalius pagrindus ir dėl to yra tironiškos iš prigimties, jos visos turi būti nušluotos.“<ref name="Madison">{{cite journal|author=Madison, Charles A.|year=1945|title=Anarchism in the United States|journal = Journal of the History of Ideas|volume=6|issue=1|pages=46-66}}</ref> Pats Godwin pirmuoju anarchistiniu kūriniu laikė [[Edmund Burke|Edmundo Berko]] [http://oll.libertyfund.org/Texts/LFBooks/Burke0061/Vindication/0339_Bk.html Vindication of Natural Society]<ref> Dauguma aukščiau išdėstytų argumentų gali būti rasti Berko ''Vindication of Natural Society''; veikale, kuriame egzistuojančių politinių institucijų blogis yra pavaizduojamas su nepalyginama samprotavimo jėga ir iškalbos blizgesiu… " - – pastaba puslapio apačioje, William Godwin, „Politinis teisingumas“, 2 skyrius.</ref>
 
''Godwin'', būdamas anarchistu ─ filosofu, prieštaravo revoliuciniams veiksmams eliminuojant valstybę ir laikė minimalią valstybę dabarties „neišvengiamu blogiu“<ref> Godwin teigė: „..tačiau mes galime būti priversti pripažinti ją kaip neišvengiamą blogį šiuo metu, mums, kaip supratimo ir žmonių rūšies draugams, reikia pripažinti jos kiek įmanoma mažiau, ir atsargiai stebėti ar, pasekmėje laipsniško žmogaus proto nušvitimo, ta maža dalis negali būti dar sumažinta.“ iš [http://web.bilkent.edu.tr/Online/www.english.upenn.edu/jlynch/Frank/Godwin/pj51.html ''An Enquiry Concerning Political Justice'']</ref>, kuri taptų vis labiau nereikalingas ir bejėgis pamažu pasklindant žinojimui.<ref>[http://plato.stanford.edu/entries/godwin/ „William Godwin“, Stanfordo filosofijos enciklopedija]</ref> ''Godwin'' pasisakė už kraštutinę individualizmo formą, teigdamas, kad visos [[kooperacija|kooperacijos]] rūšys darbe turi būti eliminuotos; jis teigė: „viskas, kas yra įvardijama terminu kooperacija tam tikra prasme yra blogis."<ref>Godwin, William. (2006). iš Britannica Concise Encyclopedia. Išrinkta [[2006]]  m. [[gruodžio 7]] d., iš Encyclopædia Britannica Online: http://www.britannica.com/ebc/article-9037183</ref> ''Godwin'' manė, kad [[diskriminacija]] bet kokiu pagrindu, išskyrus gebėjimus, yra netoleruojama. ''Godwin'' taip pat yra gerai žinomas dėl to, kad vedė feministę ''Mary Wollstonecraft''. Jų dukra, [[Mary Shelley]], pabėgo iš namų norėdama susituokti su ''Percy Shelley'', poetu, kuris buvo Godwin'oGodwin’o idėjų pasekėjas. Vėliau ji išgarsėjo parašiusi „[[Frankenšteinas|Frankenšteiną]]“.
 
=== Pierre-Joseph Proudhon ===
 
Prancūzų rašytojas ir socialistas [[Pierre-Joseph Proudhon]] buvo pirmasis asmuo noriai vadinęs save anarchistu. Dėl to dalis tyrinėtojų jį laiko šiuolaikinės anarchizmo teorijos sukūrėju.<ref>Daniel Guerin, ''Anarchism: From Theory to Practice'' (New York: Monthly Review Press, 1970).</ref> Savo visuomenės ekonominių pagrindų tyrime „Kas yra nuosavybė?“ ([[1840]]  m.), Proudhon teigė, kad tikrieji visuomenės įstatymai neturi nieko bendro su valdžia, jie kyla iš pačios visuomenės prigimties. Todėl jis prognozavo galutinį valdžios žlugimą ir natūralios socialinės tvarkos atsiradimą:
<blockquote>„Kaip kad žmogus siekia teisingumo lygybėje, taip visuomenė siekia tvarkos anarchijoje. Anarchija ─ valdovo nebuvimas ─ tokia yra valdymo forma, į kurią mes kiekvieną dieną artėjame.“</blockquote>
 
Jis išvystė spontaniškos visuomenės tvarkos teoriją, pagal kurią visuomenės organizacija gali atsirasti be jokios centralizuotos valdžios, „pozityvi anarchija“, kurioje tvarka atsiranda kiekvienam asmeniui „darant ką jis nori ir tik tai, ką jis nori"nori“<ref> Proudhon, ''Solution to the Social Problem'', ed. H. Cohen (New York: Vanguard Press, 1927), p.45. </ref> ir kurioje "produktyvios veiklos sandorių užtenka sukurti socialinei tvarkai. "<ref>Proudon, Pierre-Joseph. The Federal Principle. „Sąvoka „anarchija“ politikoje yra tokia pat racionali ir pozityvi kaip ir bet kokia kita. Ji reiškia, kad kai industrinės funkcijos yra perimamos iš politinių, tada produktyvios veiklos sandorių užtenka sukurti socialinei tvarkai.“</ref> Jis suvokė anarchiją kaip:
<blockquote>„valdžios ar nuostatų forma, kurioje viešasis ir privatus sąmoningumas, susiformavęs per mokslo ir teisės vystymasi, yra pakankamas palaikyti tvarką ir garantuoti visas laisves. Joje, kaip pasekmė, policijos institucijos, prevenciniai ir represiniai metodai, biurokratija, apmokestinimas, t. t., yra sumažinti iki minimumo. Joje, ypač, monarchijos ir intensyvios centralizacijos formos dingsta, ir yra pakeičiamos federalinėmis institucijomis ir bendruomeniškumu paremtu gyvenimo būdu. "<ref>''Selected Writings'', Pierre-Joseph Proudhon</ref></blockquote>
 
Jo opozicija kapitalizmui, valstybei ir organizuotai religijai įkvėpė vėlesnius anarchistus ir padarė jį vienu pagrindiniu jo laikų socializmo teoretikų.<ref name="EB-Proudhon"> Iš Encyclopedia Britannica straipsnio "Proudhon„Proudhon, Pierre-Joseph"Joseph“ (2006)[http://www.britannica.com/ebi/article-9276558]</ref> Tačiau, jis oponavo ir „komunizmui, ir utopiniam, ir marksistiniam, teigdamas kad jis sunaikintų laisvę atimdamas iš asmens jo gamybos įrankių kontrolę.“<ref name="EB-Proudhon"/> Proudhon buvo anarchistas─filosofas, prieštaravęs smurtiniams revioliuciniams veiksmams.
 
== Anarchizmo koncepcijos ==
* [[Anarcho-feminizmas]]
* [[Anarcho-kapitalizmas]]
* [[Anarcho-komunizmas]]
* [[Anarchosindikalizmas]]
* [[Individualistinis anarchizmas]]
* [[Juodasis anarchizmas]]
34 231

pakeitimas