Kleopatra VII: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Keičiama: tr:VII. Kleopatra
Kailis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{otheruses|Kleopatra}}
[[Vaizdas:Kleopatra-VII.-Altes-Museum-Berlin2.jpg|thumb|200tzpx200px|Kleopatros biustas saugomas Berlyno muziejuje.]]
[[Vaizdas:The Death of Cleopatra arthur.jpg|thumb|300px|Redžinaldo Artūro ''Kleopatros mirtis'', [[1892]] m.]]
'''Kleopatra VII''' (iš graikų k. „tėvo žavesys“; [[69 m. pr. m. e.]] – [[30 m. pr. m. e.]] [[rugpjūčio 12]] d.) – karaliauspaskutinė [[PtolemėjusSenovės XIVEgiptas|PtolemėjausSenovės XIVEgipto]] žmona. Po vyro [[mirtis|mirties]] ji pati valdė [[Egiptasfaraonas|Egiptąfaraonė]].
 
Ji priklausė [[Ptolemėjų dinastija]]i, [[graikai|graikų]]<ref>Western civilisation:ideas,Politics, and society by Marvin Perry, Margaret C Jacob,Myrna Chase, James R Jacob page 132 :” Cleopatra (69- 30 BC), the Greek queen of Egypt, belonged to the Ptolemaic family, the Macedonian Greeks who ruled Egypt during the Hellenistic Age”.</ref><ref>The Civilization of Rome by Donald R. Dudley, Page 57:”In Egypt the Greek dynasty of the Ptolemies was the successor to the native Pharaohs, exploiting through a highly organized bureaucracy the great natural resources of the Nile Valley”</ref><ref>''The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt''. “,Cleopatra VII was born to Ptolemy XII Auletes (80–57 BCE, ruled 55–51 BCE) and Cleopatra, both parents being Macedonian Greeks."</ref><ref>''Encyclopedia of the Archaeology of Ancient Egypt'' by Kathryn Bard, page 488 “ Ptolemaic kings were still crowned at Memphis and the city was popularly regarded as the Egyptian rival to Alexandria, founded by the Macedonian Greeks”; Page 687: "During the Ptolemaic period, when Egypt was governed by rulers of Greek descent…”</ref><ref>Cleopatra: A Sourcebook (Oklahoma Series in Classical Culture) by Prudence J. Jones (Author) page14“They were members of the Ptolemaic dynasty of Macedonian Greeks, who ruled Egypt after the death of its conqueror, Alexander the Great.”</ref><ref>''Women in Hellenistic Egypt'' by Sarah B. Pomeroy, page 16 “while Ptolemaic Egypt was a monarchy with a Greek ruling class."</ref> šeimai, kuri valdė Egiptą po [[Aleksandras Didysis|Aleksandro Didžiojo]] mirties [[Helenizmas|Helenistiniu laikotarpiu]]. Ptolemėjai kalbėjo graikiškai, o ne egiptietiškai, tad abi kalbos buvo naudojamos tokiuose oficialiuose dokumentuose kaip [[Rozetės akmuo]]<ref>[http://www.bbc.co.uk/programmes/b00sbrz3 Radio 4 Programmes - A History of the World in 100 Objects, Empire Builders (300 BC - 1 AD), Rosetta Stone] accessdate=2010-06-07</ref>. O Kleopatra išmoko egiptietiškai ir teigė esanti deivės [[Izidė]]s reinkarnacija.
'''Kleopatra VII''' (iš graikų k. „tėvo žavesys“; [[69 m. pr. m. e.]] – [[30 m. pr. m. e.]] [[rugpjūčio 12]] d.) – karaliaus [[Ptolemėjus XIV|Ptolemėjaus XIV]] žmona. Po vyro [[mirtis|mirties]] ji pati valdė [[Egiptas|Egiptą]].
 
Kleopatra iš pradžių valdė su tėvu [[Ptolemėjas XII Naujasis Dionisas|Ptolemėju XII]], o vėliau broliais [[Ptolemėjas XIII|Ptolemėju XIII]] ir [[Ptolemėjas XIV|Ptolemėju XIV]], už kurių ištekėjo pagal egiptiečių papročius, bet galiausiai ji tapo vienvaldė valdovė. Kaip faraonė ji turėjo meilės romaną su [[Julijus Cezaris|Julijumi Cezariu]] taip sutvirtindama savo valdžią. Jų nesantuokinis vaikas [[Cezarionas]] buvo paskelbtas motinos bendravaldžiu, bet tik nominaliai.
Mirus jos tėvui Ptolemėjui Fleitininkui, ji buvo ištekinta už savo brolio Ptolemėjo XIV, tačiau per pilietinį karą šiam mirus su romėnų pagalba atgavusi sostą ėmė asmeniškai valdyti Egiptą iš sostinės - Aleksandrijos.
Kleopatra buvo garsaus [[Roma|Romos]] karvedžio Gajaus Julijaus Cezario mylimoji. Su juo ji susilaukė vaiko – Cezariono. Po [[Cezaris|Cezario]] mirties Kleopatra Egipte priglaudė [[Oktavianas|Oktaviano]] priešininką dėl valdžios [[Markas Antonijus|Marką Antonijų]]. Jie tapo meilužiais. Kleopatra su juo susilaukė trijų vaikų – Aleksandro Helijaus, Kleopatros Selenės ir Ptolemėjo Filadelfo.
 
Po Cezario nužudymo [[44 m. pr. m. e.]] Kleopatra sudarė sąjungą su Markas Antonijus|Marku Antonijumi prieš Gajų Julijų Cezarį Oktavianą (vėliau pasivadino [[Augustas|Augustu]]). Antonijui ji pagimdė dvynius [[Kleopatra Selenė II|Kleopatrą Selenę II]] ir [[Aleksandras Helijas|Aleksandrą Heliją]], o vėliau sūnų [[Ptolemėjas Filadelfas|Ptolemėją Filadelfą]]. Santuokos su broliais nedavė palikuonių. Pralaimėjęs [[Akcijaus mūšis|Akcijaus mūšį]] Antonijus nusižudė. Kleopatra pasekė jo pavyzdžiu, teigiama, kad ji leido įkasti egiptietiškai angiai [[30 m. pr. m. e.]] [[rugpjūčio 12]] d.<ref>[http://www.smithsonianmag.com/history-archaeology/biography/cleopatra.html Who Was Cleopatra? (page 2)] accessdate 2008-01-22</ref> Cezarioną jo rėmėjai paskelbė faraonu, bet netrukus Oktavianas jį nužudė. Egiptas tapo [[Romos provincija]].
30 m. pr. m. e. Oktavijui paskelbus karą Egiptui netoli Graikijos įvyko [[Akcijaus mūšis]] (jūros mūšis). Jame dalyvavo ir Kleopatra, tačiau išvydusi, kad pralaimi iš mūšio pabėgo palikdavo Makrą Antonijų vieną.
 
Markui Antonijui pralaimėjus [[karas|karą]] dėl valdžios, Oktaviano armija įsiveržė į Egiptą. Oktavianas norėjo, kad Kleopatra, kaip jo trofėjus keliautų į Romą. Bet karalienė užsidarė savo kape ir kartu su dviem savo tarnaitėmis, Irade ir Charmione nusižudė – leidosi įgeliama [[kobra|kobros]]. Kitur minima, kad ji išgėrė nuodų arba jai įgėlė egiptietiškoji angis.
Iki šių laikų Kleopatra yra populiari figūra Vakarų kultūroje. Jos atminimas išliko dėl daugybės meno kūrinių, pvz.: [[Viljamas Šekspyras|Viljamo Šekspyro]] tragedijos ''Antonijus ir Kleopatra'', Jules Massenet operos ''Kleopatra'' ir [[1963]] m. filmo ''Kleopatra''. Visur ji vaizduojama kaip nepaprasta gražuolė, o tai, kad ji tapo galingiausių to meto vyrų meiluže, laikoma to įrodymu. Prancūzų filosofas [[Blaise Pascal|Blezas Paskalis]] ''Mintyse'' teigė: "Jei Kleopatros nosis būtų buvusi trumpesnė, būtų pasikeitęs viso pasaulio veidas"<ref name=cleoppearance>[http://penelope.uchicago.edu/~grout/encyclopaedia_romana/miscellanea/cleopatra/bust.html The Beauty of Cleopatra] accessdate 2008-05-28</ref>.
Po Kleopatros mirties Egiptas oficialiai tapo Romos provincija.
 
== Nuorodos ==
eilutė 28 ⟶ 29:
* [http://penelope.uchicago.edu/oddnotes/cleoinencaustic/cleopatraencaustic.html John Sartain: On the Antique Portrait of Cleopatra] (1818)
 
== Išnašos ==
{{reflist}}
 
{{Link FA|ms}}{{Link FA|el}}{{Link FA|ceb}}
{{commons|Category:Cleopatra VII of Egypt}}
{{s-start}}
 
{{s-hou|[[Ptolemėjų dinastija]]||69 m. pr. m. e.||30 m. pr. m. e.}}
{{s-bef|before=[[Ptolemėjas XII Naujasis Dionisas|Ptolemėjas XII]]}}
{{s-ttl|title=[[Sąrašas:Faraonai#V.C4.97lyvasis_laikotarpis|Egipto faraonas]]|years=51&ndash;30 m. pr. m. e.
|regent1='''[[Ptolemėjas XII|Ptolemėju XII]]'''
|regent2='''[[Ptolemėjas XIII|Ptolemėju XIII]]'''
|regent3='''[[Ptolemėjas XIV|Ptolemėju XIV]]'''
|regent4='''[[Ptolemėjas XV Cezarionas|Ptolemėju XV Cezarionu]]'''}}
{{s-aft|after=Egiptą aneksavo Roma}}
{{end}}
[[Kategorija:Ptolemėjų dinastija]]
[[Kategorija:Egipto faraonai]]
{{Link GA|de}}