Vikipedija

Onichomikozė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Algirdas (aptarimas | indėlis)
23 094 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Algirdas (aptarimas | indėlis)
23 094 keitimai
šiek tiek aptvarkytas
Eilutė 1:
{{cleanupinuse}}
'''Nagų grybelis''' (lot. ''Onychomycosis'') - užkrečiama lėtinė [[odos ligos|odos]] liga, kuri sudaro trečdalį visų grybelinių ir apie 50 procentų visų [[nagas|nagų]] ligų. Nagų grybelis (onichomikozė) sudaro trečdalį visų grybelinių odos ligų ir apie 50 procentų visų nagų ligų.
 
Dėl skirtingo inkubacinio periodo kurį laiką ligos požymių gali ir nepasireikšti, todėl daugelis net neįtaria, kad serga grybeline liga. Negydomas kojų nagų grybelis gali persimesti į rankų nagus ar [[plaštaka|plaštakas]]. Maždaug kas ketvirtas planetos gyventojas yra tiesiogiai susidūręs su šia liga. Lietuvoje ši problema kamuoja apie 40 proc. per šešiasdešimtmetį perkopusių šalies gyventojų. Be to, pėdų nagų grybeliu užsikrečiama keturis kartus dažniau nei rankų nagų. Šeimos nariai nagų grybeliu gali lengvai užsikrėsti vieni nuo kitų.
'''Nagų grybelis''' (lot. ''Onychomycosis'') - užkrečiama liga, kuri sudaro trečdalį visų grybelinių [[odos ligos|odos ligų]] ir apie 50 procentų visų [[nagas|nagų]] ligų. Maždaug kas ketvirtas planetos gyventojas yra tiesiogiai susidūręs su šia liga - grybelis vis dažniau diagnozuojamas ir [[Lietuva|Lietuvoje]]
 
Nagų grybeliu šeimos nariai, nuolat būdami kartu, gali lengvai užsikrėsti vieni nuo kitų. Būtina įsitikinti, kad kiekvieno nagai yra sveiki, arba tučtuojau pradėti jų gydymą.
 
Nagų grybelis dažniausiai gydomas be chirurginio įsikišimo - tik geriamaisiais vaistais.
 
 
[[Kategorija:Odos ligos]]
 
[[de:Nagelpilz]]
[[en:Onychomycosis]]
 
Kauno rajono savivaldybės gydytoja dermatovenerologė Jolanta Urbštienė:
 
- Nagų grybelis sudaro trečdalį visų grybelinių odos ir apie pusę nagų ligų. Tyrimų duomenimis, ši problema kamuoja apie 40 proc. per šešiasdešimtmetį perkopusių šalies gyventojų. Taip pat žinoma, jog pėdų nagų grybeliu užsikrečiama keturis kartus dažniau nei rankų nagų.
 
Infekcija lengvai plinta
 
Pėdų nagų grybelinė infekcija (onichomikozė) yra lėtinė, lengvai plintanti ir sukelianti ne tik medicininių problemų. Dėl skirtingo inkubacinio periodo kurį laiką ligos požymių gali ir nepasireikšti, todėl daugelis net neįtaria, kad serga grybeline liga. Negydomas kojų nagų grybelis gali persimesti į rankų nagus ar plaštakas.
 
== Priežastys ==
Nagų grybeliu dažniausiai užsikrečiama:
*lankantis viešose pirtyse, sporto salėse, baseinuose, dušuose;
*dėvint bendrą avalynę;
*nesilaikant [[higiena|higienos]] reikalavimų;
*patyrus įvairias [[trauma|traumas]];
*padidėjus [[prakaitavimas|prakaitavimui]];,
*sutrikus medžiagų apykaitai (sergant [[cukrinis diabetas|cukriniu diabetu]], kitomis ligomis).
 
== Ligos požymiai ==
lankantis viešose pirtyse, sporto salėse, baseinuose, dušuose,
Svarbiausi požymiai - trūkinėjimas, niežėjimas, deginimo jausmas. Šie simptomai gali būti pavieniai ar visi kartu. Iš pradžių gali atsirasti niežėjimas, odos pleiskanojimas, įtrūkimai. Dažniausiai grybelis pažeidžia tarpupirščius, padus, pėdos kraštus. Kai yra palankios grybeliui sąlygos – sintetinė avalynė ir kojinės, polinkis gausiai prakaituoti, netinkama higiena ir kt. Palaipsniui grybelis plinta toliau ir pažeidžia ne tik pėdų odą, bet ir nagus. Iš pradžių nagas gali atrodyti mažai pakitęs, beveik normalus. Bet taip būna rečiau. Dažniausiai jis praranda blizgesį, pasidaro trapus, pilkšvai geltonas. Pažeidimas platėja ir gilėja. Įvairios nagų traumos (pvz.: nušalimas, sumušimas, nekokybiškas manikiūras ar pedikiūras) kaip tik sudaro ypač palankias sąlygas tarpti grybeliui. Tačiau nereikia manyti, kad visada, kai yra negražūs nagai – sustorėję, trapūs, nelygūs, grublėti – yra grybelio sukelta nagų liga. Yra daugybė odos ligų arba tik nagų ligų, kurios pažeidžia nagus panašiai kaip grybelis, pvz.: žvynelinė, įvairios kraujotakos ligos.
dėvint bendrą avalynę,
nesilaikant higienos reikalavimų,
patyrus įvairias traumas,
padidėjus prakaitavimui,
sutrikus medžiagų apykaitai (sergant cukriniu diabetu, kitomis ligomis).
Kaip apsisaugoti
 
Dažniausiai pėdų grybelį sukelia dermatofitas ''Trichophyton rubrum''. Skiriamos keleta pėdų grybelio formų:
Pastebėjus nagų pakitimus, nedelsiant reikia kreiptis į odos ligų specialistą. Būtina naudoti atskirą patalynę, avalynę, šlepetes, rankšluostį, kempinę bei kitus higienos reikmenis. Nesisaugant net ir pats geriausias gydymas nepadės išvengti naujo užsikrėtimo. Be to, dermatologo kabinete apsilankyti reikėtų ir kitiems šeimos nariams.
*tarpupirščių dermatofitija;
*opėjanti pėdų dermatofitija;
*,,mokasino“ tipo dermatofitija;
*uždegiminė arba vezikulinė dermatofitija.
 
Medicininės nagų grybelio problemos:
Įtarus, jog “įsimetė” nagų grybelis, patariama specialiu tirpalu išdezinfekuoti avalynę, medvilnines kojines, puskojines, patalynę prieš skalbiant pavirinti 15 minučių, praustuvus, vonią, vonios kilimėlius ir net grindis plauti karštu vandeniu su dezinfekuojamąja priemone.
*grybelis - užkrečiama, greitai plintanti infekcinė liga;
 
*sergantysis gali užkrėsti aplinkinius (šeimos narius, bendradarbius ir kt.);
Norint apsisaugoti nuo grybelio infekcijų, reikia:
*negydoma infekcija greitai išplinta į kitas kūno vietas;
*liga yra vėlai diagnozuojama, nes ligoniai nesikreipia esant pradiniams pakitimams;
*liga sukelia ligoniui nepatogumą, skausmą ir įvairias deformacijas;
*netinkamai gydoma, liga dažnai recidyvuoja - reikalingi pakartotiniai gydymo kursai;
 
Grybelis sukelia psichologines bei profesines problemas ir pablogina žmonių gyvenimo kokybę:
*sukelia diskomfortą stovint bei vaikštant;
*sumažėja fizinis aktyvumas;
*sunku rašyti ir spausdinti;
*dažnai sukelia nepasiduodantį gydymui lėtinį skausmą;
*sukelia ryškias kosmetines problemas;
*vystosi depresija, nepilnavertiškumo jausmas;
*neestetiškas vaizdas mažina įsidarbinimo ir panašias galimybes.
== Gydymas ==
Reklama
Įtarus, jog “įsimetė” nagų grybelis, patariama specialiu tirpalu išdezinfekuoti avalynę, medvilnines kojines, puskojines, patalynę prieš skalbiant pavirinti 15 minučių, praustuvus, vonią, vonios kilimėlius ir net grindis plauti karštu vandeniu su dezinfekuojamąja priemone.
rankas ir kojas plauti kasdien, kruopščiai nušluostyti,
reguliariai ir taisyklingai kirpti kojų nagus, neapvalinti nagų kampučių,
stengtis, jog kojos neprakaituotų, dažnai keisti kojines,
dėvėti ne sintetines, o medvilnines kojines bei batus, pagamintus iš leidžiančių odai kvėpuoti medžiagų,
nesiskolinti svetimo apavo,
naudotis tik savo higienos reikmenimis bei rankšluosčiu,
lankantis paplūdimiuose, pirtyse ar baseinuose avėti individualias gumines šlepetes,(profilaktiškai)
naudoti apsauginius tepaliukus nuo grybelio.
Kaip gydomas
 
Paprastai nagų grybelis gydomas ambulatoriškai. Nustatyti infekcijos tipą ir skirti gydymą gali tik gydytojas dermatologas. Draugų, giminaičių ar pažįstamų patarimų gydant šią ligą nevertėtų klausyti. Jei grybelis dar neįsisenėjęs, t.y. pažeistos tik kojų pėdos, tinka naudoti įvairius tepaliukus ar kremus, kurių be recepto galima įsigyti vaistinėse. Gydymas kremais, trunkantis 14 dienų, nėra brangus ir neturi šalutinio poveikio. Tačiau, jei grybelis pažeidė nagą, gydomasi tik tabletėmis, kurių taip pat skiria gydytojas. Jos yra kompensuojamos. Esant visų nagų pakitimams bei smarkiai sustorėjus pirmų nagų plokštelėms, gydymo tepalais, kremais ar tabletėmis nepakanka – tada nagai neskausmingai pašalinami. Ligoniui išduodamas nedarbingumo lapelis.
 
Gydytoja pataria
 
Efektyviausias nagų grybelio gydymas yra chirurginiu būdu pašalinti nago plokštelę (to visai nereikėtų bijoti, nes tai atliekama darant vietinį nuskausminimą) ir 1–1,5 mėnesio gerti vaistus.
 
Geriami vaistai yra pakankamai stiprūs, bet trumpas kursas nekenkia. Tik prieš geriant vaistus reikėtų pasitarti su gydytoju ir esant reikalui išsitirti kepenis. Jokie tepalai nagų grybelio neišgydo, tik apsaugo nuo greito ligos plitimo ir yra apsauginė priemonė, kad artimieji nuo jūsų neužsikrėstų.
 
 
Milda Armonaitė
 
 
 
----
 
Kas tai yra „grybeliai“
 
Nuotrauka 2.
 
Grybelio pažeisti nagai
 
Ilgą laiką grybai buvo biologų ginčo objektas. Vieni buvo linkę priskirti juos augalų pasauliui, kiti – gyvūnų, kol galiausiai buvo sutarta, jog tai atskira gyvojo pasaulio dalis, kuriai būdinga ypatinga sandara ir gyvensena. Grybeliai yra labai plačiai paplitę mūsų aplinkoje. Jie randami vandenyje, dirvožemyje, ant augalų ir gyvūnų. Grybų karalystei priklauso apie 50 000 rūšių grybų, tačiau tik 300 iš jų yra patogeniški žmogui. Žmogui grybelines infekcijas sukelia mikroskopiniai patogeniniai grybeliai: dermatofitai, pelėsiai arba mielių grybeliai. Grybeliai dauginasi dalydamiesi, pumpuravimu, plinta sporomis. Sporos išlieka gyvybingos iki 3-5 metų, o virinamos ar kaitinamos autoklave žūva per 3-5 minutes. Grybeliams ypač palanki šilta (28-30˚C), drėgna aplinka. Patekus grybelio sporų ant pažeistos, maceruotos (t.y. ilgai drėgmėje buvusios) pėdų odos ar nago, grybelis ima daugintis, tačiau kurį laiką jokių simptomų neatsiranda. Tai inkubacinis periodas. Jis gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Grybelinės infekcijos yra dviejų rūšių. Tai nagų grybelinė liga ir grybelinė pėdų odos infekcija. Pėdos infekcija yra dviejų rūšių. Onichomikozė – nagų grybelinė infekcija. Tinea pedis - grybeline pėdų odos infekcija.
 
Nagų grybelis
 
Nuotrauka 3. Atsiranda balzganos dėmės
 
 
 
 
Nagų grybelis (onichomikozė) sudaro trečdalį visų grybelinių odos ligų ir apie 50 procentų visų nagų ligų. Statistika byloja, kad kas antras nagų susirgimas yra nagų grybelis. Tai yra, jeigu atsirado nagų pakitimas, galimybė užsikrėsti šia liga lygi 50 %. Onichomikozė - tai lėtinė, lengvai plintanti liga, sukelianti medicinines komplikacijas, psichologines bei profesines problemas, kurią dažniausiai sukelia dermatofitai, rečiau pelėsiai ir mielių grybeliai (dažniausiai Candida).
 
Pėdų grybelis
 
Dažniausiai pėdų grybelį sukelia dermatofitas Trichophyton rubrum. Skiriamos keleta pėdų grybelio formų:
 
• tarpupirščių dermatofitija
 
• opėjanti pėdų dermatofitija
 
• ,,mokasino“ tipo dermatofitija
 
• uždegiminė arba vezikulinė dermatofitija
 
 
Grybelių pažeistai odai būdinga...
 
• Paraudimas
 
• Pleiskanojimas
 
• Pūslelių formavimasis
 
Nuotrauka 4. Skauda!
 
 
 
• Trūkinėjimas
 
• Niežėjimas
 
• Deginimo jausmas
 
Šie simptomai gali būti pavieniai ar visi kartu. Iš pradžių gali atsirasti niežėjimas, odos pleiskanojimas, įtrūkimai. Dažniausiai grybelis pažeidžia tarpupirščius, padus, pėdos kraštus. Kai yra palankios grybeliui sąlygos – sintetinė avalynė ir kojinės, polinkis gausiai prakaituoti, netinkama higiena ir kt. Palaipsniui grybelis plinta toliau ir pažeidžia ne tik pėdų odą, bet ir nagus. Iš pradžių nagas gali atrodyti mažai pakitęs, beveik normalus. Bet taip būna rečiau. Dažniausiai jis praranda blizgesį, pasidaro trapus, pilkšvai geltonas. Pažeidimas platėja ir gilėja. Įvairios nagų traumos (pvz.: nušalimas, sumušimas, nekokybiškas manikiūras ar pedikiūras) kaip tik sudaro ypač palankias sąlygas tarpti grybeliui. Tačiau nereikia manyti, kad visada, kai yra negražūs nagai – sustorėję, trapūs, nelygūs, grublėti – yra grybelio sukelta nagų liga. Yra daugybė odos ligų arba tik nagų ligų, kurios pažeidžia nagus panašiai kaip grybelis, pvz.: žvynelinė, įvairios kraujotakos ligos.
 
Paprastai prireikia beveik metų, kol išgydoma grybelių sukelta nagų liga. Tačiau prof. G. Balevičienė nuramina: „Nereikia manyti, kad visus metus trunka gydymas.”Priklausomai nuo to, kaip stipriai pažeisti nagai, gydymas gali trukti tris, šešis, o kartais ir devynis mėnesius. Tačiau galutinį gydymo rezultatą galima įvertinti tik po metų. Paprastai pas gydytoją tenka apsilankyti 4-5 kartus. Gydytojas gali paskirti vartoti vieną vaistą arba skirtingų vaistų derinį. Kartais gydymo eigoje tam tikras vaistas pasirodo nepakankamai efektyvus, tada gydytojas jį pakeičia kitu..
 
 
Medicininės nagų grybelio problemos:
 
• grybelis - užkrečiama , greitai plintanti infekcinė liga;
 
• sergantysis gali užkrėsti aplinkinius (šeimos narius, bendradarbius ir kt.);
 
• negydoma infekcija greitai išplinta į kitas kūno vietas;
 
• liga yra vėlai diagnozuojama, nes ligoniai nesikreipia esant pradiniams pakitimams;
 
• liga sukelia ligoniui nepatogumą, skausmą ir įvairias deformacijas;
 
• netinkamai gydoma, liga dažnai recidyvuoja - reikalingi pakartotiniai gydymo kursai;
 
Negydant, liga tampa lėtine ir progresuoja, todėl:
*sutrinka periferinė kraujotaka;
*lėtai gyja žaizdos;
*paūmėja diabetinės pėdos opos;
 
Nagų grybelis gali “išprovokuoti”: tromboflebitą, celiulitą, urtikariją ir antrinę bakterinę infekciją.
• sutrinka periferinė kraujotaka;
 
== Higiena ==
• lėtai gyja žaizdos;
Norint apsisaugoti nuo grybelio infekcijų, reikia: rankas ir kojas plauti kasdien, kruopščiai nušluostyti, reguliariai ir taisyklingai kirpti kojų nagus, neapvalinti nagų kampučių,
stengtis, jog kojos neprakaituotų, dažnai keisti kojines, dėvėti ne sintetines, o medvilnines kojines bei batus, pagamintus iš leidžiančių odai kvėpuoti medžiagų, nesiskolinti svetimo apavo, naudotis tik savo higienos reikmenimis bei rankšluosčiu, lankantis paplūdimiuose, pirtyse ar baseinuose avėti individualias gumines šlepetes,(profilaktiškai) naudoti apsauginius tepaliukus nuo grybelio.
 
[[Kategorija:Odos ligos]]
• paūmėja diabetinės pėdos opos;
 
[[de:Nagelpilz]]
Nagų grybelis gali “išprovokuoti”:
[[en:Onychomycosis]]
 
• tromboflebitą;
 
• celiulitą;
 
• urtikariją ir antrinę bakterinę infekciją.
 
Grybelis sukelia psichologines bei profesines problemas ir pablogina žmonių gyvenimo kokybę:
 
• sukelia diskomfortą stovint bei vaikštant;
 
• sumažėja fizinis aktyvumas;
 
• sunku rašyti ir spausdinti;
 
• dažnai sukelia nepasiduodantį gydymui lėtinį skausmą;
 
• sukelia ryškias kosmetines problemas;
 
• vystosi depresija, nepilnavertiškumo jausmas;
 
• neestetiškas vaizdas mažina įsidarbinimo ir panašias galimybes.
 
 
Plitimas
 
Grybelinių ligų plitimui įtakos turi egzogeniniai (išoriniai) ir endogeniniai (vidiniai) faktoriai.
 
Egzogeniniai veiksniai:
 
• dažnas lankymasis baseinuose ir pirtyse (mūsų atveju bendri dušai)
 
• šarminės prausimosi priemonės (džiovina ir erzina odą, todėl padidėja infekcijų rizika)
 
• uždara, guminė avalynė, siaura nepatogi avalynė
 
• įvairios pėdų traumos
 
• sergantys ir nesigydantys šeimos nariai
 
Endogeniniai veiksniai:
 
• padidėjęs prakaitavimas
 
• sutrikusi medžiagų apykaita (nutukimas, cukrinis diabetas)
 
• sutrikusi kraujotaka
 
• paveldėtos odos ligos (ichtiozė, odos sausumas)
 
• ilgalaikis gydymasis antibiotikais, gliukokortikosteroidais,citostatikais
 
sunkios lėtinės , sekinančios ligos (tuberkuliozė, vėžys, ŽIV infekcija)
 
 
Kaip saugotis?
 
Norint sumažinti susirgimo grybeliu galimybę, derėtų laikytis elementarių higienos priemonių. Reguliarus rankų ir kojų prausimas vandeniu su muilu bei kruopštus nusausinimas yra geriausias būdas užkirsti kelią grybelinėms infekcijoms.
 
Reguliarus ir taisyklingas nagų kirpimas taip pat padeda kojų nagus išlaikyti sveikus. Kojų pirštų nagai turi būti kerpami tiesiai, neapvalinant nago kampučių (apvalinant juos, nagai gali įaugti į odą).
 
Pėdų oda nuolat atsinaujina, taigi po plovimo būtina nuolat pašalinti seną ir nebegyvą pėdų odos sluoksnį - tokiu būdu sumažinsime nuospaudų ir pūslių pavojų. Susikaupusi tarpupirščiuose negyvų odos ląstelių masė - puiki terpė daugintis mikroorganizmams, nes čia šilta, drėgna nuo prakaito. Tai sukelia papildomų problemų - nemalonų kvapą, niežulį. Pėdas plaukime drungnu vandeniu, su muilu ar dušo žele ne trumpiau nei 2-3 minutes, pašalinkime negyvas ląsteles kempine, kojų dilde, pemzos gabalėliu. Jei leisime susidaryti suragėjusiam sluoksniui, tada lengviau atsiras nuospaudos, įtrūkimai, kuriuose kaupsis mikroorganizmai, taip sukeldami odos uždegimą.
 
Nuospaudos ir sukietėjimai dažniausiai susidaro ant kulno, pirštų pagalvėlių. Jų formavimuisi turi įtakos bato trynimas, eisena ar pėdos forma. Būtina pasinaudoti minkštais kempinės įklotais skaudamoms vietoms pridengti (jų galima įsigyti vaistinėse), jei nuospaudos tampa itin skausmingos - būtina kreiptis į gydytoją, dažnai chirurginiu būdu padedantį atsikratyti šios problemos.
 
Derėtų vengti kojas spaudžiančių kojinių bei batų, nes su jais kojos greitai pavargsta ir ima prakaituoti. Kojines reikia rinktis medvilnines, o batus, pagamintus iš "leidžiančių kvėpuoti" medžiagų. Kojines bei avalynę patartina keisti kiekvieną dieną. Neužmirškite, kad svarbiausia – patogi avalynė, kuomet išgyvenimo pedagogikos metu tenka daug judėti, vaikščioti. Dažniausiai nuo grybelio nukenčia pirmas arba penktas kojų pirštai; juos labiausiai traumuoja nepatogi avalynė.
 
Prakaitavimui mažinti galima naudoti įvairius dezodorantus, antiperspirantus ir kremus, bet būtina laikytis tam tikrų saugumo taisyklių - negalima kartu naudoti kremų ir dezodorantų, nes gali išryškėti cheminės reakcijos, pažeidžiančios paviršinį odos sluoksnį. Kremai ir dezodorantai, turintys talko, gali užkimšti odos poras ir sukelti uždegimą. Bet kokiu atveju būtina pabandyti kosmetinę priemonę ant vidinio dilbio paviršiaus - ja patepus odos lopinėlį. Jei po 10-15 min. išryškėja paraudimas, esate jautrus kokiam nors sudėtiniam priemonės komponentui, todėl privalote jos atsisakyti.
 
Naudokitės savo rankšluosčiu skirtu rankoms bei kojoms. Rankšluosčius keiskite reguliariai. Juos skalbkite karštame vandenyje, o kadangi, jo nėra praktikos metu – įsidėkite kelis.
 
Asmenys, turintys silpną imuninę sistemą ar sergantys chroninėmis ligomis - diabetu, kraujo apytakos ligomis - yra labiau linkę užsikrėsti nagų grybelinėmis infekcijomis, todėl turi ypač atidžiai laikytis šių nurodymų.
Dezinfekcija
 
Gydytojai rekomenduoja ligonio dėvėtą avalynę, kojines bei pirštines išmesti. Jei tokios galimybės nėra, šiuos daiktus būtina dezinfekuoti.
 
Avalynė yra dezinfekuojama specialiu tirpalu - vatos tamponas vilgomas 25% formalino ar 40% acto rūgšties tirpale ir dedamas į avalynę. Po to avalynė talpinama į polietileninius maišelius, sandariai užrišama ir laikoma dvi paras. Po dezinfekcijos avalynė ne mažiau savaitės, kol išnyksta specifinis kvapas, vėdinama negyvenamoje patalpoje. Derėtų nepamiršti, jog formalinas yra lakus, todėl dezinfekuojamus batus reikia saugoti nuo vaikų.
 
Avalynės dezinfekcija yra atliekama kartotinai: pirmoji - baigus vartoti geriamus vaistus, antroji - po trijų mėnesių.
 
Drabužius, patalynę, baldų uždangalus, medvilnines kojines ar puskojines reikia 15 min. virinti 1% sodos ar skalbimo miltelių (10 g. sodos ar skalbimo miltelių - 1 litrui vandens) tirpale.
 
Sergančiojo naudotas žirkles ir kitus metalinius instrumentus bei prausimosi kempines reikia virinti ne trumpiau kaip 15 minučių.
 
Praustuvus, voneles, vonią ar vonios kilimėlius derėtų plauti karštu vandeniu su dezinfekuojamąja priemone. Minkštus baldus dera valyti dulkių siurbliu.
 
Patalpų grindis taip pat patartina valyti su dezinfekuojamomis medžiagomis.
 
Atrodytų, tai nėra labai dažna ir rimta liga, tačiau kaip jau matėme, statistika byloja kitaip, kaip ir visa ligos eiga, sukelia ne tik kosmetinių problemų, bet ir begalia rūpesčių. Turėtum nuolat galvoti ir slėpti rankas ar kojas, juk nemalonu sulaukti pašalinių žvilgsnių ar kalbų. Gyvenant savoje šeimoje, artimųjų rate kyla mažiau problemų, o kai gyveni su keliasdešimt žmonių žymiai sunkiau psichologiškai. Tačiau viskas priklauso ne vien tik nuo paties žmogaus, labai svarbu sanitarinės ir higieninės gyvenimo sąlygos, laikinai atvykus galima būtų tik palaikyti švarą. Taigi, po viso to, norėtųsi tik pasakyti: nesirkime ir turėkime sveikas ir gražias kojas!
 
Paguoda! Pagal šiuo metu galiojančią tvarką pacientams, kuriems grybelinės nagų infekcijos diagnozė yra patvirtinta laboratorinių tyrimų rezultatų, kompensuojama 50 proc. vaistų kainos, o likusią dalį tenka mokėti patiems.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Onichomikozė"