Giedraičių mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
'''Giedraičių mūšis''', arba '''Giedraičių-Širvintų mūšis''', '''Širvintų-Giedraičių mūšis''', [[1920]] m. [[lapkričio 17]]-[[lapkričio 21]] d. [[Lietuvos kariuomenė]]s mūšis su [[Lenkijos kariuomenė]]s [[Liucijus Želigovskis|Liucijaus Želigovskio]] rinktine (vadinama Vidurinės Lietuvos kariuomene).
1920 m. [[spalio 9]] d. užėmusi [[Vilnius|Vilnių]]. L. Želigovskio rinktinė, kurią sudarė 1-oji lietuvių ir gudų pėstininkų divizija ir 13-asis Vilniaus [[ulonai|ulonų]] pulkas, puolė toliau vakarų ir šiaurės vakarų kryptimis. Jos puolimą vakarų kryptimi kairiajame Neries krante [[spalio 14]]-15 d. linijoje [[Vievis]] - [[Valkininkai]] sulaikė [[Trečioji pėstininkų divizija]] (vadas [[Ignas Musteikis]]). Spalio 17 d. lenkų pėstininkai, remiami artilerijos ir šarvuočių, ėmė pulti dviem pagrindinėmis kryptimis: keliais Vilnius-Širvintos ir Vilnius-Giedraičiai. Puolimas šiaurės vakarų kryptimi dešiniajame Neries krante buvo stipresnis ir Pirmoji pėstininkų divizija, kurią sudarė [[Antrasis pėstininkų pulkas|Antrasis]], [[Ketvirtasis pėstininkų pulkas|Ketvirtasis]], [[Septintasis pėstininkų pulkas|Septintasis]] ir [[Devintasis pėstininkų pulkas|Devintasis pėstininkų pulkai]] (vadas [[Stasys Nastopka]]) kaudamasi traukėsi. Lenkai užėmė [[Nemenčinė|Nemenčinę]], [[Švenčionėliai|Švenčionėlius]], [[Širvintos|Širvintas]], [[Giedraičiai|Giedraičius]]. Į lietuvių užnugarį įsiveržę ulonai [[spalio 21]] d. paėmė į nelaisvę Pirmosios pėstininkų divizijos štabą. Iki [[spalio 27]] d. L. Želigovskio kariuomenė užėmė [[Želva|Želvą]] ir [[Vidiškiai|Vidiškius]] ir grasino perkirsti plentą [[Ukmergė]] - [[Utena]]. Šiuo veiksmu lenkai pralaužė frontą nuo Širvintų iki Dubingių. [[Spalio 28]]-[[spalio 30]] d. Lietuvos kariuomenės [[Pirmoji pėstininkų divizija]] (Antrasis, Septintasis ir Devintasis pėstininkų pulkai, vadas [[Edvardas Adamkavičius]]) perėjo į kontrpuolimą ir atsiėmė Želvą, o [[lapkričio 1]] d. išvadavo Giedraičius. Frontas sustojo linijoje [[Kernavė]] - [[Musninkai]]-Širvintos-Giedraičiai - [[Dubingiai]] - [[Švenčionėliai]].
[[Tautų Sąjunga]]i nutarus lietuvių ir lenkų konfliktą [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]] išspręsti [[plebiscitas|plebiscitu]] ir į karo veiksmų zoną išvykus Tautų Sąjungos karinės kontrolės komisijai (TSKKK), L. Želigovskis, siekęs užimti teritoriją iki 1920 m. birželio mėn. demarkacinės linijos, buvo priverstas skubėti, nes jo kariuomenės kovingumas pamažu silpo. [[Lapkričio 17]] d. anksti rytą lenkai 30 km Musninkų-Širvintų-Giedraičių-Dubingių fronto ruože pradėjo naują puolimą. Ruožą gynė Antrasis, Ketvirtasis ir Septintasis Lietuvos kariuomenės pėstininkų pulkai. Širvintų ir Giedraičių kryptimi puolė dvi pėstininkų brigados, remiamos artilerijos, o kavalerijos brigada, kurią sudarė 11 eskadronų, ties Dubingiais tarpežeriu prasiveržė į Lietuvos kariuomenės užnugarį [[Videniškiai|Videniškių]] - [[Kurkliai|Kurklių]] kryptimi. Lenkai pralaužė frontą tarp Septintojo pėstininkų pulko kairiojo ir Antrojo pulko dešiniojo sparno. Stipriausias smūgis teko Giedraičius gynusiam Antrajam pėstininkų pulkui. Vengdamas apsupimo [[lapkričio 17]] d. vakare jis pasitraukė iki Želvos linijos. Širvintas gynęs Septintasis pėstininkų pulkas po atkaklių kautynių pasitraukė į pozicijas [[Viesai|Viesų]]-[[Liūnai|Liūnų]]-[[Degučiai (Širvintos)|Degučių]] ruože. [[Musninkai|Musninkų]] fronto ruožą gynęs Ketvirtasis pėstininkų pulkas išlaikė turėtas pozicijas. Septintasis pėstininkų pulkas nebeturėjo rezervų.
| |||