'''Liudvikas Bocianskis''' ({{pl|Ludwik Bociański}}; g. [[1892]] m. [[rugpjūčio 24]] d. [[Pleševas|Pleševe]] - – m. [[1970]] m. [[vasario 7]] d. [[Anglija|Anglijoje]]) - – lenkų [[pulkininkas]], [[Vilniaus vaivadija (1925-1939)|Vilniaus]] bei [[Poznanės vaivadija|Poznanės]] vaivada. Aktyvus [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašto]] okupacijos ir [[polonizacija|polonizacijos]] veikėjas.
Gimė [[Pleševas|Pleševe]]. Mokėsi [[Didžiosios Lenkijos Ostruvas|Didžiosios Lenkijos Ostruvo]] karališkoje gimnazijoje ir [[Kempnas|Kempno]] gimnazijoje. Prieš Vokietijos revoliuciją Bocianskis tarnavo vokiečių artilerijos leitenantu vakarų fronte. [[1918]] m. [[lapkričio 11]] d. tapo Pleševo karių garnizono tarybos vadu, o vėliau Prūsijos [[Lenkų karinė organizacija|Lenkų karinės organizacijos]] nariu. [[Didžiosios Lenkijos sukilimas|Didžiosios Lenkijos sukilimo]] dalyvis. [[1919]] m. [[liepos 21]] d. įstojo į 64-ąjį Grudziondzo šaulių pulką, būdamas jo sudėtyje kovėsi su [[bolševikai]]s. Apdovanotas Nepriklausomybės kryžiumi<ref>http://www.caw.wp.mil.pl/biuletyn/b19/b19_5.pdf</ref> ir ''[[Virtuti Militari]]'' ordinu. Varšuvoje mokėsi Aukštojoje karinėje mokykloje. [[1922]] m. baigęs mokslus tapo Generalinio štabo karininku. [[1930]]-–[[1934]] m. buvo Pėstininkų kadetų mokyklos [[Mazovecko Ostruvas|Mazovecko Ostruve]] komendantu. Vėliau paskirtas pėstininkų vadu 20-ojoje pėstininkų divizijoje [[Baranovičiai|Baranovičiuose]]<ref>Dziennik Personalny M. S. Wojsk. Nr 14 z 22.12.1934 r., s. 254.</ref>.
[[1935]] m. Liudvikas Bocianskis paskirtas lenkų okupuoto Vilniaus krašto ([[Vilniaus vaivadija (1925-1939)|Vilniaus vaivadijos]]) vaivada. Aktyviai vykdė polonizaciją, su lenkų dvasininkų pagalba uždarinėjo lietuvių ir baltarusių bažnyčias, draugijas<ref>http://www.genocid.lt/Leidyba/16/burauska.htm</ref>, reiškė nepasitenkinimą lietuviška Vilniaus krašto gyventojų kilme<ref>http://www.draugas.org/09-25-09januta.html</ref>. [[1936]] m. [[vasario 11]] d. išleido memorandumą, kuriuo smarkiai apribojo tautinių mažumų teises vaivadijoje <ref>[http://pbc.biaman.pl/dlibra/docmetadata?id=6846&from=publication& Ściśle tajny memorjał Wojewody Wileńskiego Bociańskiego z dnia 11 lutego 1936 r.]</ref>. Jo nurodymu iš Vilniaus lenkų radijo pašalintas ten dirbęs [[Česlovas Milošas]], už leidžiamas baltarusiškas dainas<ref>http://www.magwil.lt/archiwum/2008/mm1/stc-15.htm</ref>. Vėliau rašytojas reaguodamas į tai sukūrė pašiepiančią poemą apie Bocianskį „Tostas“<ref>http://www.ceo.org.pl/portal/epio_dokument?docId=35442</ref>. [[1939]] m. gegužę Bocianskis paskirtas [[Poznanės vaivadija|Poznanės vaivadijos]] vaivada.
Prasidėjus [[IIPK|II-ajam pasauliniam karui]] ir okupavus Lenkiją Bocianskis paliko Poznanę ir buvo paskirtas vyresniuoju viršila. [[1939]] m. [[rugsėjo 17]] d. pasienio ruože tarp [[Čeremošas|Čeremošo]] ir [[Kutai|Kutų]] bandė sustabdyti į [[Rumunija|Rumuniją]] bėgusį lenkų maršalą [[Edvardas Smigly-Rydzas|Edvardą Smigly-Rydzą]]. Nepavykus jo perkalbėti tęsti kovą, protestuodamas bandė nusišauti, tačiau tik sunkiai susižeidė ir buvo nugabentas į Rumuniją <ref>[http://www.wprost.pl/ar/?O=66711&C=57 Dariusz Baliszewski, Most honoru, Wprost nr 34/2004 (1138)]</ref>. Ten buvo internuotas, vėliau pasitraukė į Vakarų Europą.
[[1947]] m. apsigyveno [[Anglija|Anglijoje]]. Ten gyveno iki pat savo mirties [[1970]] m. vasario 7 d. Palaidotas [[Londonas|Londono]] Ganersburio kapinėse.
