Armija Krajova: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 9:
Armija Krajova atsakinga už karo nusikaltimus prieš lietuvius Rytų Lietuvoje.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta komisija Armijos krajovos veiklai Lietuvoje įvertinti nurodė, kad „Lenkijos emigracinė vyriausybė ir jai pavaldi Armija krajova nepripažino Vilniaus grįžimo Lietuvai, ruošėsi jį vėl atplėšti nuo Lietuvos, t. y. kėsinosi į Lietuvos teritorijos vientisumą [...] Armijos krajovos partizanai Rytų Lietuvoje taip pat padarė nusikaltimų žmoniškumui, įvairiais motyvais yra terorizavę ir žudę niekuo nekaltus civilius gyventojus, daugiausiai lietuvius (žr. Armija krajova Lietuvoje. Vilnius-Kaunas. 1995, t. 1, p. 123–124).
Valstybinė komisija Armijos Krajovos veiklai įvertinti 1993 metais nustatė, kad AK kėsinosi į Lietuvos teritorijos vientisumą, padarė nusikaltimų žmoniškumui, terorizavo ir žudė niekuo nekaltus gyventojus, daugiausia lietuvius. Iš viso etninėse lietuvių žemėse AK nužudė apie 4000 gyventojų, taip pat žalojo, kankino, apiplėšinėjo.
Armijos krajovos Vilniaus apygardos 3-ioji, 5-oji ir kitos brigados, nepripažindamos ilgaamžės istorinės sostinės Vilniaus ir jo krašto Lietuvai, vykdė Lietuvos gyventojų genocidą – terorizavo, plėšė, žudė civilius lietuvių, žydų, rusų tautybės Lietuvos gyventojus, draudė kalbėti lietuviškai, tikėdamiesi, kad po karo taip „susigrąžins Lenkijai prarastuosius pakraščius“ ("kresus").
Lietuvos vietinė rinktinė (LVR) buvo okupacijos sąlygomis atsikurianti Lietuvos Respublikos kariuomenė. Ji veikė tik lietuvių etninėse žemėse ir prieš 90 metų Lietuvos–Rusijos ir kitomis sutartimis pripažintoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. LVR palaikė savo valstybėje tvarką, gynė civilius gyventojus nuo sovietų bei lenkų partizanų ir plėšikų.▼
Kadangi LVR nepakluso naciams, šie apginklavo Armijos krajovos Vilniaus apygardą, kad padėtų likviduoti LVR. Armija krajova užpuolė išskaidytus ir silpnai ginkluotus LVR būrius prie Graužiniškių bei Ašmenos, apie 70 lietuvių nukovė, išniekino, o kitus paėmė į nelaisvę: vienus nukankino, likusius išrengę paleido. Naciai 86 LVR karius sušaudė Paneriuose, kitus įkalino, išvežė darbams į Vokietiją, kur dalis jų žuvo.▼
Broliški LVR karių kapai yra Paneriuose (86 nacių sušaudyti kariai), Ašmenoje (30 LVR 301 bataliono karių), Utenoje (9 LVR 308 bataliono kariai) ir kitur. Mūro Ašmenėlės, Tolminių (ofic. Tolminovo) žudynės iš dalies primena vėliau buvusias Medininkų žudynes. Nuo Armijos krajovos Rytų Lietuvoje iš viso žuvo apie 150 LVR karių.▼
Rytinėje Lietuvos Respublikos dalyje Armija krajova nužudė apie 1 000 gyventojų, už dabartinės LR likusiose rytinėse etninių lietuvių žemėse – dar apie 3 000 gyventojų, kitus plėšė, kankino.
Dėl Armijos krajovos įvykdytų karo nusikaltimų LR Generalinė prokuratūra užvedė bylą, bet Teisingumo ministerijos registruotas Armijos krajovos veteranų klubas slepia žudikus ir jų aukų (kun. Ambraziejaus Jakavonio ir kitų) kapus.
'''Armija Krajova veikla Lietuvoje - Dubingių skerdynės'''
Eilutė 25:
Skerdynės prasidėjo 1944 m. birželio 23-iosios naktį. Armijos Krajovos Vilniaus apygardos 5-oji brigada (vadas Z.Šendzeliažas-Lupaška) Dubingių, Joniškio, Inturkės, Bijutiškio, Giedraičių apylinkėse ieškojo lietuvių ir juos naikino, negailėdami net keturių ir vienuolikos mėnesių kūdikių, vaikų nuo vienerių iki 13 metų, moterų, senelių.
'''Armija Krajova veikla Lietuvoje - Lietuvos vietinės rinktinės sunaikinimas'''
▲Lietuvos vietinė rinktinė (LVR) buvo okupacijos sąlygomis atsikurianti Lietuvos Respublikos kariuomenė. Ji veikė tik lietuvių etninėse žemėse ir prieš 90 metų Lietuvos–Rusijos ir kitomis sutartimis pripažintoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. LVR palaikė savo valstybėje tvarką, gynė civilius gyventojus nuo sovietų bei lenkų partizanų ir plėšikų.
▲Kadangi LVR nepakluso naciams, šie apginklavo Armijos krajovos Vilniaus apygardą, kad padėtų likviduoti LVR. Armija krajova užpuolė išskaidytus ir silpnai ginkluotus LVR būrius prie Graužiniškių bei Ašmenos, apie 70 lietuvių nukovė, išniekino, o kitus paėmė į nelaisvę: vienus nukankino, likusius išrengę paleido. Naciai 86 LVR karius sušaudė Paneriuose, kitus įkalino, išvežė darbams į Vokietiją, kur dalis jų žuvo.
▲Broliški LVR karių kapai yra Paneriuose (86 nacių sušaudyti kariai), Ašmenoje (30 LVR 301 bataliono karių), Utenoje (9 LVR 308 bataliono kariai) ir kitur. Mūro Ašmenėlės, Tolminių (ofic. Tolminovo) žudynės iš dalies primena vėliau buvusias Medininkų žudynes.
Nuo Armijos krajovos Rytų Lietuvoje iš viso žuvo apie 150 LVR karių.
== Vadovai ==
| |||