Kriauklė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Gonevilma (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Gonevilma (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
 
[[Vaizdas:Shell_On_Sand.jpg|thumb|right|200px|Kriauklė]]
'''Kriauklė''' – [[moliuskas|moliuskų]] kūną apgaubiantis kietas apvalkalas, kurį gamina [[Mantija (biologija)|mantija]]. Moliuskui augant, storėja prizminis kriauklės sluoksnis [[ostrakas(biologija|ostrakas]], o paviršinis plonas raginis sluoksnis [[(periostrakas)(biologija)|(periostrakas)]] nekinta. Kai kurie turi blizgantį trečiąjį - perlamutrinį sluoksnį ([[Turbo]], [[Haliotis]]). Kriauklės spalva priklauso nuo mantijos pakraštyje esančių pigmentinių ląstelių. Kriauklė saugo jūrinius pilvakojus nuo priešų ir bangų mūšos, todėl pakrantėse gyvenančių moliuskų kriauklė labai stora. <ref>Zoologija. Donatas Mažiulis, Marija Starodubaitė. - V.: Siveida, 2001. - 296 p.: iliustr.</ref>
Kalkinės kriauklės susideda iš Vidinį[[kalcio karbonatasDvigeldis]|kalcio karbonatodvigeldžių]] (moliuskų [[kalcitas(Bivalvia|kalcitoBivalvia)]], kriauklė storą kalkinį (kalcio karbonatas-porcelianas) prizminį sluoksnį dengia plonas [[aragonitaskochiolininis|aragonitokochiolininis]] sluoksnis (raginė organinė medžiaga). Vidinė kriauklių dalis dažnai yra lygi ir žvilganti dėl jos vidinės ir tai arba porcelianas arba perlamutras, priklausomai nuo dvigeldžių rūšies. Jei į dvigeldžių moliuskų kriauklę patenka smiltelė, ši apsigaubia [[perlamutras|perlamutro]] sluoksniu ir taip atsiranda [[perlas|perlai]].<ref>Zoologija. Donatas Mažiulis, Marija Starodubaitė. - V.: Siveida, 2001. - 296 p.: iliustr.</ref>
 
Kriauklės auga visą moliuskų gyvenimą. Gali būti pačių įvairiausių formų: susisukusi ([[pilvakojai|pilvakojų]] moliuskų), su dviem simetriškomis geldelėmis, sujungtomis ligamentu ([[dvigeldžiai|dvigeldžių]] moliuskų).