Denaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
S Panaikinta kategorija "Monetos" (naudojant HotCat)
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 23:
 
== Raida ==
Denaras pirmą kartą nukaldintas 269 m. pr. m. e. (6.,8 g. sidabro), kopijuojant graikiškąją sidabrinę [[drachma|didrachmą]]. Šie ankstyvieji dinarai vadinami kvadrigatais ({{lot|quadrigatus}}). Reguliariai kaldinti dinaras pradėtas nuo 211 m. pr. m. e. Jo standartinis nustatytas svoris buvo 4,5 g (t.y. 1/6 svorio uncijos). Tai buvo pirmoji sidabrinė romėnų moneta, ir nuo tada dinaras tapo pagrindiniu Romos imperijos piniginiu vienetu. Per istoriją dinaro svoris keletą kartų kito: Augusto laikais jis krito iki 3.,9 g sidabro, [[neronas|Nerono]] laikais - iki 3.,4 g, o III a. - iki 3,0 g.
 
Išreikšti iki [[XX amžius|XX a.]] cirkuliavusių pinigų vertę mūsų laikų pinigais - labai sudėtinga dėl skirtingų ekonomikų. Palyginimui galima pasakyti, kad istorikų nuomone vėlyvojoje [[Romos respublika|Romos Respublikos]] ir ankstyvojoje [[Romos imperija|Romos imperijoje]] darbininko dienos uždarbis būdavo vienas denaras.
Eilutė 32:
* [[Viktoriatas]] - 3/4 denaro, arba 7,5 (vėliau 12) asai;
 
Po to, kai erų sandūroje Romos imperijoje buvo įvesta auksinė moneta [[aurėjas]] {{la|aureus}}, lygus 25 dinaramsdenarams, denaras išliko pagrindine imperijos moneta. Tačiau jis greitai ėmė susidurti su kokybės prastėjimo problema. Mažėjant sidabro išteklių, Romos imperijos kalyklose buvo vis dažniau primaišoma [[varis|vario]] ir [[bronza|bronzos]], kas prastino sidabro kokybę. III a. dinarai buvo kaldinami iš bronzos, tik apipurškiami sidabru. Todėl aurėjo ir denaro santykis sparčiai kito.
 
215 m. [[Karakala]] išleido naują sidabrinę monetą - [[Antoninianas|antoninianą]], lygią 2 denarams. Po to iki III a. vidurio denarai išėjo iš apyvartos.
 
== Įtaka ir atgimimas viduramžiais ==
Nepaisant to, kad nuo III a. vidurio denarai nebuvo kalami, vėlyvojoje Romos imperijoje jie vis dar buvo prisimenami, ir naudojami kaip tam tikras skaičiavimo vienetas. Pietų Europoje denaras tapo bendriniu žodžiu, reiškiančiu "'pinigus"', ir taip perėjo į ispanų (''dinero''), italų (''dinaro''), portugalų (''dinheiro''), slovėnų (''denar'') kalbas.
Denaro pavadinimą VII a. perėmė [[arabai]], kurie iš [[Bizantija|Bizantijos]] išmoko kalti auksinius pinigus - [[solidas|solidus]], tik vadino juos [[dinaras|dinarais]] ({{ar|دينار}}). [[Auksinis dinaras|Auksiniai dinarai]] tapo svarbiausiu islamiškų šalių pinigu. Iki šiol kai kuriose [[Arabų šalys|arabų šalyse]] oficiali valiuta vadinama ''dinaru''. Balkanuose namažainemažai istorinių valiutų irgi vadintos denarais, ar dinarais. Šios valiutos garbei čia yra [[Dinarų kalnai]], kur buvo kasamas monetoms kaldinti reikalingas metalas.
 
[[Viduramžiai|Viduramžių]] Europoje sidabrinis dinaras atgijo Frankų (vėliau Prancūzijos) piniginėje sistemoje kaip [[denjė]] ({{fr|denier}}). Nusižiūrėjus į denjė, pradėtos kaldinti kitos Krikščioniškosios Europos sidabrinės monetos: Italijos [[denarai (Italija)|denarai]], Ispanijos [[dineras|dinerai]], Portugalijos [[dinheiras|dinheirai]], [[denaras (Čekija)|Bohemijos denarai]], [[denaras (Vengrija)|Vengrijos denarai]], [[denaras (Lenkija)|Lenkijos (vėliau - Lietuvos) denarai]] ir pan. Kai kuriuose kalbose sidabriniai denjė pakeitė pavadinimą: Anglijoje jie tapo žinomi kaip [[pensas|pensai]], o Vokietijoje - kaip [[pfeningas|pfeningai]]. Visos šios monetos buvo kaldinamos ir kursavo tuometinėje Europoje.