[[Vaizdas:Prussian clans 13th century.png|thumb|250px|Prūsų žemės XIII a. Kulmas pažymėtas balta spalva, nes jau buvo užvaldytas teutonų]]
'''Kulmo žemė''' ({{de|Kulmerland}}, {{pl|ziemia chełmińska}}) - – istorinė žemė dabartinėje vidurio [[Lenkija|Lenkijoje]], tarp [[Vysla|Vyslos]] ir [[Druvinčia|Druvinčios]] upių. Sostinė - – [[Kulmas]]. Kiti svarbūs regiono miestai: [[Torūnė]], [[Grudziondzas]], [[Chelmža]].
Kulmo žemė rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta [[1065]] m. kai Lenkijos karalius [[Boleslovas II Drąsusis]] garantavo mokesčių privilegiją [[abatija]]i greta Mogilno. Dokumentuose Kulmas išvardintas greta kitų [[Mazovija|Mazovijos]] miestų. Žemė buvo apgyvendinta [[lechitai|lechitų]] genčių. Čia persikėlė pas prūsus prieglobsčio ieškoję [[mozūrai]]. Vėliau juos nukariavo vakarų [[polianai]]. Kulmo žemė apkrikštyta [[XI a.]]
Po [[Boleslovas III Kreivaburnis|Boleslovo III Kreivaburnio]] mirties [[1137]] m. teritorija tapo [[Lenkija]]i pavaldžios [[Mazovijos kunigaikštystė]]s dalimi. Tačiau [[prūsai]] ir [[pamarėnai]] ten nuolat rengė sukilimus ir atsikratydavo Lenkijos jungo. [[1216]] m. prūsai nuniokojo Kulmo miestą. [[1220]] m. Mazovijos kunigaikštis [[Konradas Mazovietis|Konradas]] su kitais lenkų kunigaikščiais surengė žygį atkariauti Kulmą. Žemė tapo lenkų ir prūsų mūšių laukas, daugelis gyventojų kraštą paliko. Kadangi Mazoviją taip pat siaubė prūsai, Konradas Kulmo žemę atidavė [[Teutonų ordinas|Teutonų ordinui]]. Čia pradėjo keltis vokiečių kolonistai. Kulmas tapo teutonų valstybės centru ir placdarmu kovoms prieš prūsus.
Po [[Trylikos metų karas|Trylikos metų karo]] Kulmo žemė grąžinta Lenkijos karūnai kaip karališkosios Prūsijos dalis, sudaryta [[Kulmo vaivadija]]. [[1772]] m. [[pirmasis ATR padalijimas|pirmojo ATR padalijimo]] metu teritorija priskirta [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]].
