Galindai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Apie krikščioniškosios eros pradžią „galindais“ greičiausiai vadinta platesnė nei kiltis (klanas) etninė bendrija, pvz., visi lingvistiniai senprūsių protėviai (vad. Bogačevo ([[lenkų kalba|lenk.]] ''Kultura bogaczewska''; II a. pr. m. e. – V a.) kultūros nešėjai,- lenkų mokslininkai, kalbėdami apie šią archeologinę kultūrą palikusius „galindus“, turi omeny ne šio straipsnio objektą, o beveik visoje buv. [[Prūsija|Rytprūsių]] pietinėje dalyje gyvenusį baltų etnosą; tikėtina, kad prūsų, arba senprūsių etnosas (gentis) susiformavo „archeologinių galindų“ palikuonių, t. y., [[Olštynas|Olštino]] ir [[Elbingas|Elbingo]] kultūrinių grupių paminklus palikusių [[etnosas|etnosų]] pagrindu, šiems etnosams apie VIII ir IX a. sandūrą pasislinkus į būsimų [[Notanga|Notangos]], [[Semba|Sembos]] bei [[Nadruva|Nadruvos]] teritoriją ir ilgainiui lingvistiškai asimiliavus joje gyvenusias [[kuršiai|kuršiams]] bei [[skalviai|skalviams]] giminingas kiltis).

[[V amžius|V]]-[[VI amžius|VI]] a. galindų kilties kultūros centras buvo dabartinio [[Olštynas|Olštino]] apylinkėse. Iš archeologų randamų galindų dirbinių puošnumo galima spręsti, kad [[VI amžius|VI]]–[[VII amžius|VII]] a. galindai buvo pati turtingiausia baltų kiltis. Svarbiausia šio turtingumo priežastis buvo [[gintaras|gintaro]] prekyba; iš mainais už gintarą įvairiose Europos šalyse gaunamo [[sidabras|sidabro]] ir [[auksas|aukso]] galindai gamino ne tik [[papuošalai|papuošalus]], bet ir žirgų apdaro detales. Galindų vyrų drabužiai būdavo susegami lankinėmis [[segė]]mis, o moterų – sidabrinėmis segėmis su ataugėlėmis (vad. „pirštuotosiomis segėmis“). Mirusiųjų palaikai buvo deginami; sudegusius palaikus galindai supildavo į keramines [[urna]]s (jos būdavo įv. formų, kartais su langeliais), o šias užkasdavo duobėse. Prie urnos dažnai būdavo padedamos kelios puodynėlės ar nedideli puodeliai. Į vyro kapą paprastai dėti [[ietis]] ir [[skydas]]; greta galindų kario palaikų kartais būdavo užkasamas nesudegintas žirgas su puošniu apdaru.