Blaivybė Lietuvoje: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

== Istorija ==

[[1858]] m. [[spalio 11]] d. [[Žemaitijos vyskupija|Žemaičių vyskupas]] [[Motiejus Valančius]] išsiuntė vyskupijos dekanatams ganytojišką laišką, inicijuojantį blaivybės sąjūdį. Visose parapijose buvo įsteigtos blaivybės brolijos, kai kur subūrusios iki 95 proc. visų parapijiečių. Manoma, kad per dvejus metus [[alkoholis|alkoholio]] vartojimas sumažėjo daugiau nei 5 kartus. Caro valdžia neleido platinti M. Valančiaus parengto laikraščio „Pakeleivingas“, knygelės „Apej Brostwa Blaiwites arba nusitureima“, [[Laurynas Ivinskis|L. Ivinskio]] „Aitvaro“. [[Vilnius|Vilniaus]] generalgubernatorius [[Michailas Muravjovas]] [[1863]] m. uždraudė skleisti blaivybę kaip pavojingą [[Rusijos imperija]]i. Dėl to [[degtinė]]s vartojimas vėl ėmė didėti, tačiau [[1906]] m. Lietuvoje vidutiniškai vienas žmogus vartodavo dukart mažiau degtinės nei [[Rusija]].