Širšuolas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: ca:Vespa xana |
S typo |
||
Eilutė 14:
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Vespa crabro | autorius = Linnaeus | metai = 1758 }}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Širšuolas, širšė''' ({{la|Vespa crabro}}) - stambiausia [[Europa|Europoje]] paplitusi [[vapsva]]. Priskiriama [[
Širšuolo motinėlės ilgis 23 – 35 milimetrai, darbininkė ir patinas mažesni. Kūnas rudas, [[galva]] geltona, pilvelis juodai ir geltonai juostuotas.
Eilutė 26:
Suaugę širšuolai maitinasi vien tik skystu maistu. Jie turi lakamuosius burnos organus ir geria [[nektaras|nektarą]] bei medžių [[sula|sulą]]. Labiausiai šie plėviasparniai mėgsta saldų maistą. Suaugę širšuolai minta [[liepa|liepų]] ir [[uosis|uosių]] sultimis, taip pat mėgsta pasistiprinti prinokusių [[vaisius|vaisių]] sultimis bei minkštimu. Jeigu besimaitinančiam širšuolui sutrukdoma, jis supyksta ir gelia.
Širšuolai medžioja ir [[vabzdžiai|vabzdžius]], tačiau patys jų neėda, bet neša lervoms. Medžiodami vabzdžius širšuolai pasikliauja puikia [[rega]]. Jie skraido ir dairosi grobio. Kiekvienas širšuolas per dieną sunaikina apie penkias muses. Sugavę auką, pirmiausia nuplėšia maistui nevartojamus galvą, galūnes ir sparnus, palikdami tik maistingąsias kūno dalis: krūtinę ir pilvelį, kuriuos susmulkina žandikauliais į skystąją masę. Gautas „maltinukas“ atnešamas į lizdą ir juo maitinamos lervos. Širšuolai maitindami lervas medžioja ir šviesiuoju, ir tamsiuoju paros metu, tad lervos minta ir naktiniais vabzdžiais. Kai trūksta maisto, širšuolai medžioja visą naktį. Jie geba pagauti vikrius,
[[Vaizdas:Hornisse.JPG|thumb|Širšuolas maitinasi [[vynuogė]]s syvais]]
| |||