Paviršiaus aktyviosios medžiagos: Skirtumas tarp puslapio versijų

== Paviršiaus įtemptis ==

Paviršiaus įtempimo jėga vadiname jėgą, kuri veikia išilgai skysčio paviršiaus statmenai linijai, ribojančiai šį paviršių, bei stengiasi sumažinti jį iki minimumo. Ji išreiškiama mN/m. Jeigu į paviršiaus įtemptį žiūrėsime kaip į darbą, kurį reikia atlikti, norint padidinti sistemos paviršių ploto vienetu, tai paviršiaus įtemptis matuojama J/m2. Grynųjų medžiagų paviršiaus įtemptis priklauso nuo medžiagos prigimties, sąlyčio fazės ir temperatūros.

Skysčio paviršiaus įtempimo jėga atsiranda, kadangi skysčio viduje traukos jėgos, kuriomis vieną molekulę veikia gretimos molekulės, konpensuojasi. Kiekvieną paviršiaus molekulę traukia skysčio viduje esančios molekulės, nes išorėje nėra molekulių, galinčių tas jėgas atsverti (virš skysčio paviršiaus esantys esantys garų ir oro traukos galime nepaisyti). Traukos jėgų

veikiamos paviršiaus molekulės grimsta į skystį ir paviršiuje esančių molekulių skaičius mažėja tol, kol skysčio laisvasis paviršius šiomis sąlygomis pasidaro minimalus. Dėl paviršiaus įtempimo maži tankūs kūnai, pav., 1 cento moneta, vabzdžiai, gali plūduriuoti ant vandes paviršiaus.