Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
S Atmestas 78.62.164.94 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (VP-bot keitimas)
Skicq (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis''' (''ЛЂтопись великых князей литовских'') – seniausias iš [[Lietuvos metraščiai|Lietuvos metraščių]], [[XIV a.]] pab. – [[XV a.]] pirmosios pusės [[istoriografija|istoriografinis]] kūrinys, kuriame aprašyta [[Lietuva|Lietuvos]] kunigaikščių [[Kęstutis|Kęstučio]] ir [[Jogaila|Jogailos]] [[1381]]–[[1382]] m. kova dėl didžiojo kunigaikščio sosto ir [[Vytautas|Vytauto]] valdymas iki [[1396]] m. Tai seniausias Lietuvos metraštis.
 
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis parašytas [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] kanceliarine slavų – senąja baltarusių, arba [[gudų kalba]]. Žinomas iš Lietuvos metraščių „Trumpojo sąvado“, į jį įtrauktas apie [[1446]] m. Perredaguotas ir papildytas įeina į „Lietuvos ir Žemaičių didžiosios kunigaikštystės kroniką“ ir [[Bychovco kronika|Bychovco kroniką]] (abi [[XVI a.]]). Kai kuriuose rusų metraščių rinkiniuose išliko perdirbtų mertaščiometraščio nuorašų, pavadintų „Lietuvių giminės pradžia“, arba „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių kilmė“.<ref>{{VLE|XIII|213|[[Rimantas Jasas]]|Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis}}</ref>
 
== Turinys ==
Pradžia – Lietuvos kunigaikščių Jogailos ir Vytauto kilmė ({{lot|Origo regis Jagyelo et Witholdi ducum Lithuaniae}}) – prasideda [[Gediminas|Gedimino]] sūnų vardijimu. Vienas pirmųjų ir svarbiausių metraščio šaltinių buvo Vytauto skundas prieš Lietuvos didįjį kunigaikštį Jogailą ir kunigaikštį [[Skirgaila|Skirgailą]], parašytas [[1390]] m. Vytautui būnant [[Prūsij]]oje pas [[VO|kryžiuočius]]. Manoma, kad Ametraštis yra sujungtas iš 2 ar daugiau dalių, kurias įvairūs autoriai parašę tarp 1382 ir [[1392]] m. [[Vilnius|Vilniuje]] ir apie [[1429]]-[[1430]] m. – [[Smolenskas|Smolenske]].
 
Kai kurių tyrinėtojų nuomone, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis – vientisas kūrinys, kurį apie 1429–1430 m. parašęs Smolensko stačiatikių vyskupo [[Gerasimas|Gerasimo]] raštininkas Timofejus. Metraščio tikslas – padėti Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui tapti Lietuvos karaliumi. Prie metraščio buvęs pridėtas ir „Pasakojimas apie Podolę“, sukurtas apie [[1431]]-[[1435]] m.
 
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis parašytas [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] kanceliarine slavų – senąja baltarusių, arba [[gudų kalba]]. Žinomas iš Lietuvos metraščių „Trumpojo sąvado“, į jį įtrauktas apie [[1446]] m. Perredaguotas ir papildytas įeina į „Lietuvos ir Žemaičių didžiosios kunigaikštystės kroniką“ ir [[Bychovco kronika|Bychovco kroniką]] (abi [[XVI a.]]). Kai kuriuose rusų metraščių rinkiniuose išliko perdirbtų mertaščio nuorašų, pavadintų „Lietuvių giminės pradžia“, arba „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių kilmė“.<ref>{{VLE|XIII|213|[[Rimantas Jasas]]|Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis}}</ref>
 
Kai kurių tyrinėtojų nuomone, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis – vientisas kūrinys, kurį apie 1429–1430 m. parašęs Smolensko stačiatikių vyskupo [[Gerasimas|Gerasimo]] raštininkas Timofejus. Metraščio tikslas – padėti Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui tapti Lietuvos karaliumi. Prie metraščio buvęs pridėtas ir „Pasakojimas apie Podolę“, sukurtas apie [[1431]]-[[1435]] m.<ref>{{VLE|XIII|213|[[Rimantas Jasas]]|Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis}}</ref>
== Literatūra ==
* ПОЛНОЕ СОБРАНІЕ РУССКИХЪ ЛЂТОПИСЕЙ. Изданное по Высочайшему повелЂнію Императорскою Археографическою Коммиссіею. С.-ПЕТЕРБУРГЪ. 1908, Москва: Наука, 1980.