Cukrinis runkelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Cukrinis runkelis''' - – [[burnotiniai|burnotinių]] (''Amaranthaceae'') šeimos kultūrinis augalas, '''paprastojo runkelio''' varietas ''Beta vulgaris'' var. ''saccharifera''.

Tai dvimetis augalas, dideliais vešliais [[lapai]]s ir cukringu [[šakniavaisis|šakniavaisiu]]. Jame yra 20 % [[sacharozė]]s, 5 % [[celiuliozė]]s, 1,5 % azotinių medžiagų. Tai svarbi [[cukrus|cukraus]] žaliava. Lapai, išspaudos, [[melasa]] naudojami kaip [[pašaras]].

Cukriniai runkeliai geriausiai auga velėniniuose karbonatiniuose ir velėniniuose jauriniuose [[priemolis|priemoliuose]], taip pat pakankamai gerai auga puveninguose [[priesmėlis|priesmėliuose]]. Mėgsta silpnai rūgščias arba neutralias dirvas. Sėjami į gerai įdirbtą dirvą [[balandis|balandžio]] pabaigoje ar [[gegužė]]s pradžioje. Į tą pačią vietą sėjami kas 2-3 metai, taikant sėjomainą su [[žiemkenčiai]]s. Cukriniai runkeliai sėjami kas 4–8  cm, 2–3  cm gylyje. Kasami [[rugsėjis|rugsėjo]] pabaigoje, [[spalis|spalį]].

Cukrinių runkelių kenkėjai: runkelinės musės, [[amarai]], [[spragės]]; ligos - – lapų rudmargė, sausasis lapų [[puvinys]], daigų juodašaknė.

Pagrindiniai cukrinių runkelių augintojai pasaulyje yra [[Prancūzija]] (29 mln. t, 2005  m.), [[Vokietija]] (25), [[JAV]] (25), [[Rusija]] (22), [[Ukraina]] (16), [[Turkija]] (14), [[Italija]] (12), [[Lenkija]] (11). Lietuvoje cukriniai runkeliai auginami nuo XIX a. pr. Intensyviai pradėti auginti XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, kuomet įsiteigti pirmieji cukraus fabrikai (1931  m. [[Marijampolė]]je, 1935  m. [[Pavenčiai|Pavenčiuose]]). Derlingumas 1935  m. siekė 160 cnt/ha, 1940  m. - – 203 cnt/ha, 1983  m. - – 247 cnt/ha. Lietuvoje daugiausiai auginami [[Lietuvos Vidurio žemuma|Vidurio žemumoje]]: Marijampolės, Kėdainių, Panevėžio, Radviliškio, Pakruojo rajonuose, mažiau Kauno, Kupiškio, Biržų, Raseinių, Prienų rajonuose<ref>{{TLE|1|338||Cukrinis runkelis}}</ref>.

! colspan=2|Tūkstančiai tonų (2008  m.)