Francisco Pizarro: Skirtumas tarp puslapio versijų

27 pridėti baitai ,  prieš 9 metus
S
S (r2.6.5) (robotas Pridedama: jv:Francisco Pizarro)
|vikiteka= Category:Francisco Pizarro
}}
'''Fransiskas Pisaras''' ({{es|Francisco Pizarro y González}} [[1471]]  m. [[kovo 16]] d. arba [[1476]]  m. [[Truchiljas]], [[Ispanija]] - – [[1541]]  m. [[birželio 26]] d. [[Lima]], [[Peru]])  – ispanų [[konkistadoras]]. [[Panama|Panamos]] ir [[Peru]] užkariavimų dalyvis.
 
 
Tiksli Fransisko Pisaro gimimo data nežinoma, manoma, kad jis gimė [[Ispanija|Ispanijoje]], [[Truchiljas|Truchilje]], [[Estremadura|Estremaduros]] provincijoje [[1471]], [[1475]], [[1476]] arba [[1478]] metais, tradiciškai minima [[kovo 16]] d. Apie Pisaro jaunystę duomenų beveik nėra; yra tik žinoma, kad jis buvo neraštingas.
 
[[1502]]  m., kai [[Ispanija|Ispanijoje]] pasklido kalbos apie [[Naujasis pasaulis|Naujojo pasaulio]] turtus, Pisaras kartu su naujai paskirtu [[Haitis (sala)|Hispanjolos]] gubernatoriumi [[Nicolás de Ovando]] išvyko į [[Pietų Amerika|Pietų Ameriką]].
 
[[1513]]  m. jis lydėjo [[Vasco Núñez de Balboa]] kertant [[Panamos sąsmauka|Panamos sąsmauką]], jie tapo pirmaisiais europiečiais, pamačiusiais [[Ramusis vandenynas|Ramųjį vandenyną]].
 
[[1514]]  m. [[Castilla de Oro]] gubernatoriumi tapo [[Pedro Arias de Avila]]. Fransiskas Pisaras greitai tapo jo patikėtiniu, už lojalumą buvo paskirtas naujai įkurto [[Panama (miestas)|Panamos]] miesto meru ir magistratu.
 
== Ekspedicijos į Pietų Ameriką ==
 
[[1524]]  m. Pisaras kartu su [[Hernando de Luque]] ir [[Diego de Almagro]] surengė pirmąją ekspediciją į Pietų Ameriką, ieškodami pasakiškų lobių, apie kuriuos sklido legendos. Turtus ir žemę jie susitarė pasidalinti po lygiai. Pirmoji ekspedicija, į kurią iškeliavo apie 80 vyrų, baigėsi nesėkme  – plaukdami Ramiuoju vandenynu palei [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] krantus jie nerado turtų, o pakrantės buvo tuščios ir nesvetingos. Bado ir čiabuvių puldinėjimų išvarginti konkistadorai grįžo atgal.
 
[[1526]]  m. Pisaras, de Almagro ir de Luque, gavę de Avila pritarimą, surengė antrą ekspediciją, pasiėmę 160 žmonių. Po kurio laiko ekspedicija pasidalino  – Pisaras išsilaipino dabartinės [[Kolumbija|Kolumbijos]] teritorijoje, de Almagro grįžo į Panamą pasiimti daugiau žmonių, o vienas laivų, vadovaujamas [[Bartolomé Ruiz]] nuplaukė toliau į pietus. Čia jie užgrobė [[indėnai|indėnų]] plaustą, pakrautą tekstile, keramika bei auksu ir sidabru. Sužinojęs apie tai Pisaras sulaukė de Almagro su atsargomis ir visa ekspedicija pajudėjo į pietus. Tačiau ties dabartinio [[Ekvadoras|Ekvadoro]] krantais ispanai susidūrė su gausiomis indėnų gyvenvietėmis ir, nusprendę nerizikuoti, grįžo atgal.
 
{{Ispanijos kolonijos Amerikoje}}
 
[[Vaizdas:Emperor charles v.png|thumb|left|[[Imperatorius Karolis V]]]]
Pisaras su savo palydovais liko laukti pastiprinimų, o de Almagro ir de Luque grįžo pas gubernatorių. Po ilgų įtikinėjimų jie gavo laivą, davę pažadą, kad ekspedicija bus nutraukta per 6 mėnesius. Surinkę daugiau žmonių jie grįžo pas Pisarą ir [[1528]]  m. pasiekė Peru, kur buvo svetingai sutikti vietinių tumpių genčių. Matydami vietinių vadų auksinius papuošalus ispanai įsitikino vietiniais turtais ir po trumpos žvalgybinės kelionės laivais toliau į pietus grįžo atgal į Panamą.
 
Šį kartą įtikinti gubernatoriaus trečios ekspedicijos būtinybe nepavyko, ir Pisaras išplaukė į Ispaniją, planuodamas asmeniškai kreiptis į karalių. [[1528]]  m. jis pasiekė [[Sevilija|Seviliją]], kur susitiko su [[imperatorius Karolis V|imperatoriumi Karoliu V]]. Pastarajam Pisaro pasakojimai paliko įspūdį, nes jis jau buvo girdėjęs apie konkistadorų aptiktus pasakiškus [[Naujasis pasaulis|Naujojo pasaulio]] turtus. Tačiau galutinį palaiminimą suteikė [[karalienė Izabelė]], kuri, karaliui išvykus, pasirašė [http://college.hmco.com/history/west/mosaic/chapter9/source249.html ''Capitulación de Toledo''], licenciją, suteikiančią Pisarui teisę tęsti Peru užkariavimą. Šis dokumentas paskelbė Pisarą Naujosios Kastilijos gubernatoriumi. Licencija taip pat numatė, kad Pisaras turi savarankiškai surinkti 250 žmonių pajėgas, tačiau to padaryti nepavyko, ir Pisaras su 180 vyrų slapta išvyko į Kanarų salas, kur susitiko su savo broliu [[Hernándo Pizarro]] ir jo pajėgomis.
 
== Peru užkariavimas ==
[[Vaizdas:Conquest peru 1531.jpg|thumb|left|200px|Fransisko Pisaro ekspedicija (1531–1533  m.)]]
[[1532]]  m. Pisaras išsilaipino netoli Ekvadoro, kur rado aukso, sidabro bei smaragdų. Lobiai buvo išsiųsti Almagro, likusiam Panamoje ir atsakingam už tolesnį ekspedicijos aprūpinimą. 1532  m. konkistadorai įkūrė [[Piura|San Miguel de Piura]] miestą, pirmąjį ispanų miestą Peru. Tuo metu [[Hernando de Soto]] tyrinėjo aplinkines žemes, kur susitiko su [[inkai|inkų]] pasiuntiniais.
 
Konkistadorai nuvyko susitikti su inkų imperatoriumi [[Atualpa]], tačiau pastarajam menkos ispanų pajėgos, kurias sudarė 106 pėstininkai ir 62 raiteliai, įspūdžio nepadarė ir jis atsisakė leisti jiems įsikurti inkų teritorijoje. Įsiutinti ispanai 1532 [[lapkričio 16]] d. susikovė su 80 000 indėnų armija [[Kachamarkos mūšis|Kachamarkos mūšyje]] ir jį laimėjo praradę vos 5 žmones  – niekuomet nematyti arkliai ir šaunamieji ginklai sukėlė paniką tarp inkų, ir šie beveik nesipriešino. Pats Atualpa pakliuvo į nelaisvę. Pisaras pareikalavo iš jo išpirkos  – pilno kambario aukso. Atualpa šią išpirką sumokėjo, tačiau vis vien buvo apkaltintas savo brolio [[Huaskaras|Huaskaro]] nužudymu bei sąmokslu prieš Pisaro pajėgas ir [[1533]]  m. [[rugpjūčio 29]] d. nužudytas
 
[[1533]]  m. Pisaras užėmė [[Kuskas|Kuską]] , tuo baigdamas inkų imperijos sunaikinimą. [[1535]]  m. [[sausio 18]] d. Pisaras įkūrė [[Lima|Limą]], ispaniškosios Peru sostinę.
 
[[1536]]  m. [[Manko Kapakas II|Manko Kapako II]] vadovaujami inkai sukilo. Jie 10 mėnesių laikė apgulę Kuską ir net trumpam jį užėmę, tačiau pranašesni ispanų ginklai ir tarp indėnų išplitę [[raupai]] nulėmė jų pralaimėjimą.
 
Tuo metu tarp Pisaro ir de Almagro ėmė kilti nesutarimai  – Izabelės licencija paskyrė visą valdžią Pisarui, o kitiems konkistadorams ten buvo numatytos antraeilės pajėgos. Almagro išvyko į pietus, ieškodamas dar didesnių turtų, tačiau jo ekspedicija į dabartinės [[Čilė]]s teritoriją buvo nesėkminga. Grįžęs jis stojo į atvirą konfrontaciją su Pisaru, tačiau [[Las Salinas mūšis|Las Salinas mūšyje]] patyrė pralaimėjimą ir [[1538]]  m. [[liepos 8]] d. buvo nužudytas.
 
== Mirtis ==
 
[[Vaizdas:pizarro tomb.jpg|thumb|150px|left|Pisaro karstas [[Limos katedra|Limos katedroje]]]]
[[1541]]  m. [[birželio 26]] d. Fransiskas Pisaras buvo nužudytas grupės de Almagro šalininkų, kurie paskyrė naujuoju Peru gubernatoriumi de Almagro sūnų, Diego de Almagro II, tačiau sąmokslininkams pralaimėjus [[1542]]  m. jis buvo nubaustas mirties bausme.
 
== Nuoroda ==