Švedų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
RokasT (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 14:
== Žodynas ==
 
Dauguma švediškų žodžių yra [[germanų kalbos|germaniškos]] kilmės. Mokslinė, religinė terminologija daugiausia atėjo iš [[lotynų kalba|lotynų]] ir [[graikų kalba|graikų]] kalbų. Taip pat nemažai žodžių patekę iš prancūzų kalbos. Kaip ir vokiečių ar olandų kalbose, švedų kalbojekalba naujituri žodžiaipolinkį sudaromispontaniškai sujungiantsudurti kelisgretimus žodžius į vieną ilgesnį žodį.
 
Eilutė 23:
 
== Abėcėlė ==
Švedų kalba naudoja standartinę [[lotynų abėcėlė|lotynų abėcėlę]], bet turi keletą diakritinių raidžių: Å (tariama panašiai, kaip o), Ä (panašiai, kaip lietuviška e), Ö (kaip jo-io žodyje, pvz., kel'''io'''). Raidės Q, W ir Z naudojamos tik skoliniuose, svetimvardžiuose. Junginys ''sj'' tariamas kaip liet. ch, ''tj, kj'' – kaip š.
 
== Gramatika ==
Eilutė 41:
=== Daiktavardžiai ===
 
Švedų kalbos daiktavardžiai bei būdvardžiai kaitomi [[Giminė (gramatika)|giminėmis]] ir skaičiais. Yra išskiriamos dvi giminės – bendroji (''utrum'') ir neutraliojiniekatroji (''neutrum''). Bendrosios giminės žodžiai turi artikelį ''en'', o neutraliosiosniekatrosios ''ett''. Be to, daiktavardis žymimojoje formoje įgyja galūnę vienaskaitoje -en arba -et, daugiskaitoje -na arba -en.
 
{| class="wikitable"
Eilutė 58:
|}
 
Daugiskaita sudaroma taip: bendrosios giminės daiktavardžiai, su galūne -a keičiami su galūne -or, pvz., ''flicka'' > ''flickor''. Kiti bendrosios giminės žodžiai daugiskaitoje gauna galūnes -ar arba -er, pvz., ''växt'' > ''växter'', ''lök'' > ''lökar''. NeutraliosiosNiekatrosiois giminės žodžiai, besibaigiantys balse, gauna papildomą raidę n, pvz., ''äpple'' > ''äpplen'', o besibaigianys priebalse nekinta: ''barn'' > ''barn''. Dalis žodžių kaip ir anglų kalboje naudoja nereguliarias daugiskaitos formas, pvz., ''man'' > ''män'', ''mus'' > ''möss'', ''gås'' > ''gäss''.
 
Kilmininkas sudaromas pridedant raidę s (tačiau jei žodis baigiasi s, papildoma nepridedama).
Eilutė 127:
=== Būdvardžiai ===
 
Švediški būdvardžiai kaitomi priklausomai nuo daiktavardžio laikogiminės ir skaičiaus, pvz:
: ''en stor elefant'' – didelis dramblys
: ''ett stort lejon'' – didelis liūtas (neutr. g. prie būdvadžio prisideda raidė t)
Eilutė 135:
Aukštesnio laipsnio būdvardžiai švedų kalboje sudaromi keliais būdais:
 
1. Pridedant galūnespriesagas -are, -ast. Šis būdas naudojamas trumpiems, dažniausiai vienskiemeniams būdvardžiams.
Pvz., sen / senare / senast (vėlus / vėlesnis / vėliausias).
Taip pat naudojamas su išvestiniais būdvardžiais, kurie baigiasi galūne -ig.
Eilutė 176:
=== Veiksmažodžiai ===
 
Švedų kalboje veiksmažodžiai neasmenuojami ir neturi skaičiaus. IšsikiriamasIšskiriamas būtasis, esamasis laikai, liepiamoji, tariamoji ir tiesioginė nuosakos. Pagal savo kaitymą veiksmažodžiai skirstomi į 4 grupes.
 
{| class="wikitable"
Eilutė 198:
| ''kallat'' || ''-t''
| ''kallad''<br />''kallat''<br />''kallade'' || ''-d''<br />''-t''<br />''-de''
| kviesti, vadinti
|- style="vertical-align: top"
| align="center" | 2a
Eilutė 228:
| ''sytt'' || ''-tt''
| ''sydd''<br />''sytt''<br />''sydda'' || ''-dd''<br />''-tt''<br />''-dda''
| siųtisiūti
|- style="vertical-align: top"
| align="center" | 4 (tvirtas)
Eilutė 238:
| ''strukit'' || ''-it''
| ''struken''<br />''struket''<br />''strukna'' || ''-en''<br />''-et''<br />''-na''
| brauktilyginti
|-
| align="center" | 4 (nereguliarus)
Eilutė 270:
||mano vardas … || ''jag heter …''
|-
||ar kalbate angliškai? || ''pratar du engelska?''
|-
||gyvenu Stokholme || ''jag bor i Stockholm''
Eilutė 276:
||man 20 metų || ''jag är 20 år''
|-
||sveiki atvykę! || ''välkommen (vns.), välkomna (dgs.)''
|-
||sudie || ''hej då''