Nubija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.4.6) (robotas Pridedama: uk:Нубія |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{Regionasd
| Spalva = #ff8c00
| Tipas = Pasaulio civilizacija
| Pavadinimas = Nubija
| Šalis = [[Egiptas]], šiaurės rytų [[Sudanas]]
▲[[Vaizdas:Gebel musa near wadi kirbekan.jpg|200px|Nubijos kraštovaizdis]]</div>
| Vėliava =
| Herbas =
| Tauta = [[merojitai]] > [[nubai]] > [[arabai]]
| Kalba =
| Valstybės = [[Kerma]], [[Kušas]], [[Nobatija]], [[Makurija]], [[Alodija]], [[Senaro sultonatas|Senaras]] ir kt.▼
| Laikotarpis =
| Miestai =
| Titulas =
| Atskilo nuo =
▲| [[Kerma]], [[Kušas]], [[Nobatija]], [[Makurija]], [[Alodija]], [[Senaro sultonatas|Senaras]] ir kt.
| Prijungta prie =
| Žemėlapis =
| Pastaba =
|}{{Sudano istorija}}▼
}}
'''Nubija''' ([[Senovės egiptiečių kalba|egiptiečių kalba]]: ''neb'' - „auksas“) –
== Geografija ==
Istorinė Nubija yra ilga, siaura ir derlinga juosta palei Nilą, kuris čia daro keletą vingių. Nubijos šiaurine riba nuo seniausių laikų laikomas pirmasis [[Nilas|Nilo]] slenkstis, prie kurio yra miestas [[Asuanas]] (sen. Elefantina), visuomet tarnavęs kaip pasienio miestas tarp [[Senovės Egiptas|Egipto]] ir Nubijos. Rytuose regionas pereina į nederlingą [[Nubijos dykuma|Nubijos dykumą]], retai gyvenamą [[nubai|nubų]], [[bedžai|bedžų]] genčių. Ši dykuma skiria Nubiją nuo Raudonosios jūros rytuose ir [[Etiopijos istorija|Etiopijos civilizacijos]] pietryčiuose. Vakaruose regionas pereina į retai gyvenamas [[Kordofanas|Kordofano]] dykumas. Pietinė Nubijos riba nėra aiški. Laikoma, kad Nubijos kultūros ekspansija siekė geografinį [[Sudas|Sudo]] regioną (t. y. [[Pietų Sudanas|Pietų Sudaną]]).
Nubijos regioną dalina net 5 Nilo slenksčiai, kurie senovėje labai sunkino susisiekimą upe ir lėmė atskirų atkarpų izoliaciją. Šiaurinė (Žemutinė) Nubija driekiasi tarp pirmojo ir antrojo slenksčio ir šiuo metu priklauso Egiptui. Senovės Egipte ji buvo vadinama kaip '''Ta-nadžer'''. Visa Egipto teritorijoje buvusi istorinė Nubija buvo apsemta, pastačius [[Asuano užtvanka|Asuano užtvanką]] (apie 1960 m.). Aukštutinė Nubija, senovėje vadinta '''Ta-Seti''' ("vingiuota šalis") yra piečiau antrojo slenksčio, tęsiasi iki penktojo slenksčio ir apima tris Nilo atkarpas.
Dar piečiau yra Pietinė Nubija. Čia į Nilą įteka du svarbiausi jo intakai: [[Atbara]], kuri jungia Nubiją su šiaurine [[Etiopija]] ir [[Mėlynasis Nilas]], kuris jungia ją su centrine Etiopija. Pietinėje Nubijoje derlingos sritys šiek tiek išsiplečia ir apima dideles teritorijas, dar vadinamas "Merojės sala".
== Istorija ==
===
[[vaizdas:Nubia-impantic.png|thumb|left|Nubija III tūkst. pr. m. e.]]
{{Main|Kerma|Nubijos vicekaralystė}}
III tūkst. pr. m. e. - II tūkst. pr. m. e. vid. Nubijoje egzistavo nepriklausomos valstybės, tokios kaip Vavatas, Irčetas, Seču, Iremu. [[Senoji Egipto karalystė|Senosios karalystės]] laikais Egiptas su jomis prekiavo. Maždaug tuo metu įsigalėjo Nubijos pavadinimas Nebu, kuris reiškė "auksą", mat [[auksas]] buvo pagrindinė Nubijos prekė.
[[Vidurinioji Egipto karalystė|Viduriniosios Karalystės]] laikais Egiptas buvo priverstas statytis daug pasienio tvirtovių, kurios buvo skirtos apginti nuo Nubijos agresijos. Egiptui nusilpus, II tūkst. pr. m. e. pirmojoje pusėje Nubijoje labiausiai išaugo [[Kerma|Kermos]] miestas, kuriame išvystyta savotiška civilizacija, labai daug kultūrinių artefaktų paveldėjusi iš Senovės Egipto.
Po hiksų laikotarpio Egipte į valdžią atėjo [[Naujoji Egipto karalystė]], kuri II tūkst. pr. m. e. viduryje vykdė ekspansiją Nubijos atžvilgiu. Nubija tapo Egipto provincija, čia rezidavo Egipto vicekaraliai.
=== Nubijos karalystė ir Merojės civilizacija ===
{{main|Nubijos karalystė}}
I tūkst. pr. m. e. pradžioje Egiptui nusilpus, susikūrė savarankiška Nubijos karalystė su sotine [[Napata|Napatoje]], kurios valdovas [[Pjanchis]] (747-716) nugalėjo Egiptą ir įkūrė jo XXV faraonų dinastiją (712-663 m. pr. m. e.). Nubijos faraonai buvo laidojami Napatoje, Egipte jie įvedė kai kurių naujovių (pvz., faraonų karūnose pradėtos vaizduoti [[kobra|kobros]] galvos, kurios Nubijoje turėjo simbolinę reikšmę.
eilutė 42 ⟶ 43:
Nubijos karalystėje atgijo seniai užmiršta [[piramidės|piramidžių]] statybos tradicija. Valdovai buvo laidojami nedidelėse piramidėse, kurios buvo statomos Napatos apylinkėse.
Dėl Egipto ir klajoklių genčių grėsmės iš šiaurės I tūkst. pr. m. e. viduryje karalystės centras persikėlė į
===
{{main|Aksumo imperija|
IV a. Merojės civilizacijos klestėjimas pasibaigė. Nuo to laiko iki maždaug VI a. žinių apie regioną labai nedaug. Ekonomiškai Nubija pralaimėjo pietuose (Etiopijoje) esančiai [[Aksumo imperija]]i, kuri užvaldė visą Afrikos prekybą su Šiaure, t. y. [[Romos imperija]]. Maždaug tuo metu Aksumas trumpam užvaldė Nubiją ir naudojosi jos teritorija kaip prekybiniu keliu.
Šiek tiek vėliau, VI a. smunkant ir Aksumui, į Nubiją migravo klajoklės gentys [[nubai]], kalbančios [[kušitų kalbos|kušitų kalba]]. Jos išstūmė vietos gyventojus merojiečius, kurie nunyko be pėdsako. Tai buvo senovės Nubijos istorijos pabaiga.
Apie VI a. nubai priėmė [[krikščionybė|krikščionybę]], buvo introdukuotas [[senovės nubų raštas]], kurio
===
{{main|Senaro sultonatas}}
Iki XVI a. pradžios šiaurėje esančiam musulmoniškam Egiptui ([[Burdžiai|Burdžių dinastijai]]), atiteko krikščioniškos valstybės [[Nobatija]] ir [[Makurija]], kur įdiegtas [[Islamas]]. Vienintelė likusi krikščioniška valstybė [[Alodija]], nutolusi labiausiai į pietus, pačioje XIV a. pradžioje buvo užkariauta klajoklių [[fundžai|fundžų]], atėjusių iš Pietų Sudano. Jie čia įkūrė galingą valstybę [[Senaro sultonatas|Senaro sultonatą]]. Iš pradžių fundžai išpažino vietinės pagonybės ir [[Etiopijos krikščionybė]]s mišinį, tačiau ilgainiui jie perėmė iš šiaurės Islamą ir iki XVIII a. arabizavosi.
| |||