Ptolemėjas XII Naujasis Dionisas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: en:Ptolemy XII Auletes |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Image:PtolSmash 212.jpg|thumb|320px|Ptolemėjas XII traiško priešus su karališku vėzdu. Edfu šventyklos reljefas.]]
'''Ptolemėjas Naujasis Dionisas Teos Filopatoras Teos Filadelfas''' ([[117 m. pr. m. e.]] – [[51 m. pr. m. e.]]) ([[graikų kalba|gr]].: Πτολεμαῖος Νέος Διόνυσος Θεός Φιλοπάτωρ Θεός Φιλάδελφος, Ptolemaios Néos Diónusos Theós Philopátōr Theós Philádelphos), Naujasis Dionisas, Dievo mylimas jo tėvas, Dievo mylimas jo brolis) - Ptolemėjų dinastijos [[faraonas]], valdęs Egiptą [[80 m. pr. m. e.]] - [[58 m. pr. m. e.]] ir [[55 m. pr. m. e.]] - [[51 m. pr. m. e.]] Jis dar vadinamas "Auletes" (Αὐλητής, Aulētḗs, fleitininku) dėl meilės fleitoms ir "Nothos" (Νόθος, Nóthos, pavainikiu).
Ptolemėjas XII laikomas [[Ptolemėjas IX Soteras II|Ptolemėjaus IX]] nesantuokiniu sūnumi, kurio jis tikriausiai susilaukė su egiptiete<ref name="DH">Dodson, Aidan and Hilton, Dyan. The Complete Royal Families of Ancient Egypt. Thames & Hudson. 2004. ISBN 0-500-05128-3</ref><ref>Ernle Bradford, ''Classic Biography: Cleopatra'' (Toronto: The Penguin Groups, 2000), 28.</ref>. Jo valdymą pertraukė liaudies sukilimas, dėl kurio jis 58-55 m. pr. m. e. buvo tremtyje. Jis apibudinamas sipnas, hedonistiškas girtuoklis ir muzikos megėjas<ref>Ernle Bradford, ''Classic Biography: Cleopatra ''(Toronto: The Penguin Groups, 2000), 34.</ref>.
== Pirmasis valdymas ==
[[80 m. pr. m. e.]] egiptiečiai nuvertė [[Ptolemėjas XI|Ptolemėją XI]] po to, kai jis nužudė savo pamotę [[Berenikė III|Berenikę III]], su kuria valdė. Kai Ptolemėja XI mirė be įpėdinio, vieninteliai pretendentai į sostą buvo Ptolemėjo IX nesantuokiniai vaikai, kurių jis susilaukė su graike. Vaikai buvo tremtyje, Sinopėje, Ponto karaliaus Mitridato VI rūmuose. Vyriausiasis buvo paskelbtas karaliumi Ptolemėju XII Naujuoju Dionisu ir vedė savo seserį [[Kleopatra V|Kleopatrą V]]. Ptolemėjas valdė su žmona ir dukra [[Kleopatra VI]].▼
▲[[80 m. pr. m. e.]] egiptiečiai nuvertė [[Ptolemėjas XI|Ptolemėją XI]] po to, kai jis nužudė savo pamotę [[Berenikė III|Berenikę III]], su kuria valdė<ref name="Ernle Bradford 2000">Ernle Bradford, ''Classic Biography: Cleopatra ''(Toronto: The Penguin Groups, 2000), 33.</ref>. Kai Ptolemėja XI mirė be įpėdinio, vieninteliai pretendentai į sostą buvo Ptolemėjo IX nesantuokiniai vaikai, kurių jis susilaukė su graike<ref>A. Clayton ''Chronicle of the Pharaohs: The Reign by Reign Record of the Rulers and Dynasties of Ancient Egypt.'' ( London: Thames and Hudson, 1994) ISBN 0-500-05074-0.</ref>. Vaikai buvo tremtyje, Sinopėje, Ponto karaliaus Mitridato VI rūmuose. Vyriausiasis buvo paskelbtas karaliumi Ptolemėju XII Naujuoju Dionisu ir vedė savo seserį [[Kleopatra V|Kleopatrą V]]. Ptolemėjas valdė su žmona ir dukra [[Kleopatra VI]].
Tačiau pagal testamentą Ptolemėjas I Egiptą paliko [[Senovės Roma|Romai]], tad Ptolemėjas XII nebuvo teisėtas įpėdinis. Roma jam nemetė iššūkio, nes Senatas nenorėjo įsigyti Egipto. Prieš Ptolemėjo XII valdymą geografinis atstumas lėmė, kad Egiptas ir Romą viens į kitą žvelgė abejingai. Egiptiečiai prašydavo romėnų išspresti dinastinius konfliktus, o Ptolemėjas XII vykdė Romai palankią politiką. 63 m. pr. m. e. atrodė, kad Pompėjas taps Romos šeimininku, tad Ptolemėjas siuntė jam turtus ir kvietė į Aleksandriją. Pompėjas paėmė pinigus, bet atsisakė atvykti. Tad Ptolemėjas XII oficialiai vyko į Romą su kyšiu, kad romėnai pripažintų jo valdžią. Sumokėjus 6000 talentų Julijui Cezariui ir Pompėjui buvo sudaryta formali sąjunga ir jo vardas atsirado Romos draugų ir sąjungininkų sąraše (''amici et socii populi Romani'').▼
▲Tačiau pagal testamentą Ptolemėjas I Egiptą paliko [[Senovės Roma|Romai]], tad Ptolemėjas XII nebuvo teisėtas įpėdinis. Roma jam nemetė iššūkio, nes Senatas nenorėjo įsigyti Egipto<ref name="Ernle Bradford 2000"/>. Prieš Ptolemėjo XII valdymą geografinis atstumas lėmė, kad Egiptas ir Romą viens į kitą žvelgė abejingai. Egiptiečiai prašydavo romėnų išspresti dinastinius konfliktus<ref>Sinai-Davies, Mary. “Ptolemy and the Romans” ''Historia'' 46:3 (1997): 307.</ref>, o Ptolemėjas XII vykdė Romai palankią politiką. 63 m. pr. m. e. atrodė, kad
== Tremtis ==
Ptolemėjas XII nesikišo, kai romėnai užėmė jo brolio valdytą [[Kipras|Kiprą]], tad supykę egiptiečiai sukilo. Liaudį pykino sunkūs mokesčiai (sumokėti kyšius romėnams) ir dėl to suprastėjusios išgyvenimo sąlygos. Ptolemėjas pabėgo į Romą tikriausiai su dukra Kleopatra VII<ref>Ernle Bradford, ''Classic Biography: Cleopatra ' (Toronto: The Penguin Groups, 2000), 37.</ref>. Jo dukra [[Berenikė IV]] tapo jo įpėdine. Ji valdė su savo seserimi (ar motina) [[Kleopatra VI]]. Po metų Kleopatra VI mirė ir Berenikė IV valdė viena 57-56 m. pr. m. e.<ref>Siani-Davies, Mary. “Ptolemy and the Romans” ''HIstoria'' 46:3 (1997): 324.</ref>
Romoje Ptolemėjas XII bandė sugrįžti į sostą Egipte, bet tam priešinosi kai kurie senatoriai. Pompėjus apgyvendino karalių su dukra ir gynė jo pozicijas Senate. Romėnai kreditoriai suprato, kad neatgaus pinigų, jei Ptolemėjas XII negrįš į sostą<ref>Siani-Davies, Mary. “Ptolemy and the Romans” ''Historia'' 46:3 (1997): 323.</ref>. Tad 57 m. pr. m. e. visuomenei spaudžiant Senatas nusprendė padėti Ptolemėjui<ref>Ernle Bradford, ''Classic Biography: Cleopatra ' (Toronto: The Penguin Groups, 2000), 39.</ref>. Tačiau Roma nenorėjo įsiveržti, nes Sibilės knygoje parašyta, kad Egipto karaliui paprašius pagalbos ir Romai pasiuntus armiją, iškils didelis pavojus ir sunkumai<ref>Ernle Bradford, ''Classic Biography: Cleopatra ' (Toronto: The Penguin Groups, 2000), 40.</ref>.
Egiptiečiams nepatiko galimas karaliaus sugrįžimas. Iš Egipto į Romos Senatą buvo pasiųsta 100 pasiuntinių, bet pasak Kasijaus Diono, Ptolemėjas nunuodijo jų vadą Dioną Aleksandrietį, o kitų daugumą išžudė prieš atvykstant į Romą<ref>Siani-Davies, Mary. “Ptolemy and the Romans” ''Historia'' 46:3 (1997): 325.</ref>.
== Antrasis valdymas ==
Ptolemėjas atgavo sostą, kai sumokėjo [[Aulas Gabinijus|Aului Gabinijui]] 10 tūkst. talentų, kad šis įsiveržtų į Egiptą [[55 m. pr. m. e.]] Nugalėję pasienio pajėgas romėnai veržėsi link rūmų, bet rūmų sargyba pasidavė be kovos<ref>Ernle Bradford, ''Classic Biography: Cleopatra ' (Toronto: The Penguin Groups, 2000), 43.</ref>.
Tiksli Ptolemėjo XII grįžimo į sostą data nežinoma. Tai įvyko 55 m. pr. m. e. tarp [[sausio 4]] d. ir [[birželio 24]] d. Prieš grįždamas į rūmus jis liepė nužudyti Berenikę ir jos rėmėjus. Nuo tada jis valdė iki ligos [[51 m. pr. m. e.]] Jo valdžią užtikrino 2000 romėnų kareivių ir samdinių, vadinamų gabinianais. Mainais Ptolemėjas pakluso Romai<ref>Siani-Davies, Mary. “Ptolemy and the Romans” ''Historia'' 46:3 (1997): 388.</ref>. Jo dukra Kleopatra VII valdė su juo.
Ptolemėjui grįžus į valdžią kreditoriai pareikalavo pinigų, bet ižde buvo jų nepakankamai. Pasimokęs iš ankstesnių klaidų karalius finansų ministru (''Dioiketes'') paskyrė pagrindinį kreditorių Gajų Rabirijų Postumą, kuris dabar turėjo grąžinti skolas. Jo paskyrimą galėjo įtakoti Gabinijus. Tačiau Postumas išnaudojo žmones, tad karalius turėjo jį įkalinti, kad apsisaugotų nuo įniršusios minios. Po to jis leido romėnui pabėgti. Postumas grįžo į Romą 54 m. pr. m. e. pabaigoje, kur buvo apkaltintas, bet jį gynė [[Markas Tulijus Ciceronas|Ciceronas]], tad tikriausiai buvo išteisintas<ref>Compare Cicero, ''Pro C. Rabirio Postumo''; Werner Huß, ''Ägypten in hellenistischer Zeit 332–30 v. Chr.'' (''Egypt in hellenistic times 332–30 BC''), Munich 2001, pp. 696–7</ref>.
Ptolemėjas leido savo karalystės monetoms nuvertėti, kad išmokėtų skolas. Per jo valdymą monetų vertė krito 50 procentų<ref>Siani-Davies, Mary. “Ptolemy and the Romans” ''Historia'' 46:3 (1997): 332–4.</ref>.
Savo testamente Ptolemėjas XII nurodė, kad Egiptą valdys Kleopatra VII ir [[Ptolemėjas XIII]] kartu. Testamento vykdytoja tapo Roma. Kadangi Senatas buvo užsiėmęs savais reikalais, Pompėjus patvirtino testamentą<ref name="Siani-Davies, Mary 1997">Siani-Davies, Mary. “Ptolemy and the Romans” ''Historia'' 46:3 (1997): 339.</ref>.
== Išnašos ==
{{reflist}}
{| align="center" cellpadding="2" border="2"
|-
| width="30%" align="center" |
| width="40%" align="center" | '''[[Ptolemėjų dinastija|Ptolemėjų karalius]]'''<br>''Pirmasis valdymas''<br>''su [[Kleopatra V]]
| width="30%" align="center" |
|-
| width="30%" align="center" | '''[[Berenikė IV]]'''
| |||