Seliava: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Seliava''' ({{la|Coregonus albula}}, {{en|Vendace}}) – [[lašišažuvės|lašišažuvių]] žuvis, priklausanti [[lašišinės|lašišinių]] (''Salmonidae'') šeimai. Žuvis panaši į [[silkė|silkę]]. Nugara pilkšvai žalsva, šonai sidabriški, pilvas baltas. [[Žvynas|Žvynai]] vidutinio dydžio, lengvai iškrintantys. Apatinis žandas atsikišęs į priekį ir užsirietęs į viršų. Turi lašišinėms žuvims būdingą riebalinį [[pelekas|peleką,]]. Nugarinis ir uodeginis pelekai pilkšvi, apatiniai skaidrūs. Nugariniame peleke 8-9 (11), analiniame (9) 10-13 (14) šakotų spindulių. ŠoninėjėŠoninėje linijoje turi 70-91 žvynus. Ant pirmojo žiauninio lanko būna 36-52 ilgos, tankios žiauninės lazdelės. Akys gana didelės

Seliava minta vėžiagyviais[[vėžiagyviai]]s. Subręsta trečiaisiais, kartais ir antraisiais gyvenimo metais. [[Nerštas|Neršti]] pradeda lapkričio antroje pusėje, baigia iki gruodžio vidurio, kai vandens temperatūra nukrenta iki 5 °C. Neršia 1,5-3 m., o esant dideliam vėjui,- 10-15 m gylyje, ant smėlėto, žvirgždėto, retai ant dumbluoto dugno, kur gausu moliuskų kriauklelių ([[Dreisenos|dreisenų]]), arba ant povandeninių augalų ([[Elodėja|elodėjų]]). Vislumas – 0,8-20 tūkst. ikrelių.

Seliavų ikrus naikina [[Pūgžlys|pūgžliai]] ir kitos žuvys.

Lietuvoje gyvena giliuosiuose ežeruose. Dažna verslinė žuvis. Paprastai sugaunama 15-18 cm, 50-90 g. Taip pat pas mus auginama [[Ladoga|Ladogos]] ežero seliava, vadinama ripusu, kuri pasiekia iki 1 kg svorį.