Heinrich Schliemann: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→‎Nesusipratimai dėl „Priamo lobio“: Stiliaus ir kalbos taisymai
Eilutė 147:
 
==== Nesusipratimai dėl „Priamo lobio“ ====
H. Šlymano surastas „Priamo lobis“ (arba „Trojos auksas“) iššaukėsukėlė jo ir Osmanų vyriausybės konfliktą. Dėl suprantamų politinių priežasčių, radinį atsisakė priimti ir Atėnų bei dugeliokiti Europos muziejųmuziejai. Galiausiai H. Šlymanui [[1880]] m. pavyko lobį perduoti Imperijos muziejui Berlyne ({{de|Königliche Museen zu Berlin}}), obet paskuituo prasidėjodar detektyvinėviskas istorijanesibaigė.
 
[[1939]] m., [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pradžioje, „Priamo lobis“ iš muziejaus dingo. Manoma, kad lobisjis tada buvo paslėptas požeminiame bunkeryje. Kai [[1945]] m. [[Raudonoji armija|sovietų armija]] įžengė į Berlyną, oficialiaiapie lobisjo suradimą irgi nebuvo surastaspaskelbta. Neseniai atsirado versijaSpėjama, kad muziejaus direktorius V. Unfercagas ({{de|Wilhelm Unverzagt}}) slapta perdavė lobį sovietų vadovybei, bijodamas, kad jislobis gali patekti grobstytojams, slapta jį perdavė [[Tarybų Sąjunga|TSRS]] pareigūnams. Kartu su kitais meno kūriniais „Trojos auksas“ buvo išvežtas į [[Leningradas|Leningradą]] ararba [[Maskva|Maskvą]]. Čia lobis ilgą laiką gulėjo muziejų saugyklose. [[Stalinas|Stalino]] įsakymu visi trofėjai buvo saugomi sustiprintu režimu.
 
Likęs pasaulis nežinojo apie profesoriaus V. Unfercago poelgį ir manė, kad lobis prarastas. Tik [[Perestroika|perestroikos]] laikais atsirado pranešimų, kad lobis yra Maskvoje - [[Puškino dailės muziejus|Puškino dailės muziejuje]]. Pradžioje Tarybų Sąjungos valdžia atsisakė pripažinti šį faktą. [[1993]] m. jau [[Rusija |Rusijos Federacijos]] vyriausybė pripažino ankstesnių valdžių nusižengimus, ir nedaug trūko, kad lobis būtų grąžintas Vokietijai. [[1996]] m. lobis buvo eksponuojamas parodoje ir žmonės vėl galėjo pamatyti H. Šlymano radinį savo akimis. Tačiau jo grąžinimo Vokietijai klausimas neišspręstas iki šiol.