Dirvožemis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: ku:Ax |
|||
Eilutė 33:
Dirvožemio rūgštingumas – tai dirvožemio gebėjimas neutralizuoti šarminius ir parūgštinti neutraliosios reakcijos [[druska|druskų]] tirpalus bei [[vanduo|vandenį]].
Viena forma – ''aktualusis'' rūgštingumas, priklausantis nuo dirvožemio [[tirpalas|tirpale]] esančių laisvų [[vandenilis|vandenilio]] [[jonas (dalelė)|jonų]]. Jei vandenilio jonų koncentracija tirpale yra didesnė už [[hidroksilas|hidroksilo]] jonų koncentraciją, tai jo reakcija rūgšti, priešingu atveju – šarminė. Vandenilio jonų koncentracija dirvožemio tirpale svyruoja nuo 10<sup>-4</sup> ligi 10<sup>-9</sup>
Kita forma – kietosios dirvožemio fazės rūgštingumas, vadinamas ''potencialiuoju'' rūgštingumu. Jis skirstomas į ''mainų'' ir ''hidrolitinį'' rūgštumą:
* Mainų rūgštingumą sudaro vandenilio jonų kiekis, kurį iš [[sorbentas|sorbento]] gali išstumti
* Hidrolitinį rūgštumą sudaro vandenilio jonų kiekis, kurį iš sorbento išstumia silpnų rūgščių ir stiprių šarmų tirpalas.
Šiuo metu apie 18,7 % Lietuvos žemės ūkio naudmenų yra rūgščios, o beveik 1 mln.ha - linkusios parūgštėti. Šiuos dirvožemius reikia reguliariai [[Kalkinimas|kalkinti]]
=== Dirvožemio sorbcija ===
|