Adžarija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Adžarija''' ([[gruzinų kalba]]: აჭარა ''achara'')  – pietvakarių Gruzijos ([[Tao-Klardžetija|Tao Klardžetijos]]) istorinis regionas, dabar - – autonominis regionas [[Gruzija|Gruzijos]] sudėtyje. Adžarija yra vakarinėje [[Gruzija|Gruzijos]] dalyje. Pietuose Adžarija ribojasi su [[Turkija]], o vakaruose su [[Juodoji jūra|Juodąja jūra]], šiaurėje - – su [[Gurija|Gurijos]] regionu, rytuose - – su [[Samcchė-Džavachetija|Samcchės Džavachetijos]] regionu. Regiono sostinė  – [[Batumis]]. Užima 2 900  km², turi 376 016 gyventojų (2002).

60 % teritorijos padengti miškais ([[bukas|bukai]], [[ąžuolas|ąžuolai]], [[eglė]]s, [[kėnis|kėniai]]). Teritorija kalvota arba kalnuota, aukščiausi kalnai viršija 3  km aukštį. Šiaurėje esantys kalnai skiria Adžariją nuo istorinio [[Gurija|Gurijos]] regiono. Pietuose yra istorinis [[Klardžetija|Klardžetijos]] regionas, o rytuose, už [[Arsiani kalnai|Arsiani kalnų]] - – istorinis [[Meschetija|Meschetijos]] regionas. Aukščiausia vieta – Chevos kalnas (2812 m).

Seniausiais laikais Adžarija buvo neatsiejamai susijusi su istoriniu [[Vakarų Gruzija|Vakarų Gruzijos]] regionu. Šią teritoriją I tūkst. pr. m. e. valdė [[Kolchidė]], vėliau - – [[Lazikos karalystė]]. Šiai suskilus, dabartinės Adžarijos teritorija tapo [[Gurijos kunigaikštystė]]s dalimi. VIII a. Vakarų Gruziją suvienijus [[Achazijos karalystė|Abchazijos karalystei]], Abchazijos teritorija atiteko jai.

Nuo XIII a. Adžarijos istorija tampa neatsiejamai susijusi su [[Tao-Klardžetija|Tao-Klardžetijos]] regiono istorija. Vienos Tao-Klardžetijos kunigaikštystės [[Samcchė]]s kunigaikščiams pavyksta sukurti atskirus santykius su [[mongolai]]s, dėl ko jie atsiskiria nuo Gruzijos ir ima kurti atskirą valstybinį vienetą, kuriam priklauso ir Adžarija. Tai - – [[Samcchės atabegatas]]. Kaip nepriklausomas darinys jis egzistuoja XV-XVIXV–XVI a., kuomet yra inkorporuojamas [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]]. Adžarijai pavyko išsaugoti nepriklausomybę iki 1614  m. Įjungus regioną į Turkijos sudėtį, prasidėjo krašto tiurkizacija ir islamizacija, kas stipriai paveikė gyventojų tapatybę ir mentalitetą. Iki šių dienų [[musulmonai]] sudaro 30 proc. regiono gyventojų.

1878  m. [[Rusijos imperija]] atplėšė istorinį Tao-Klardžetijos regioną (kartu su Adžarija) iš Turkijos ir prijungė jį prie savo gruziniškų sričių. 1918  m., susikūrus [[Gruzijos Demokratinė Respublika|Gruzijos Demokratinei Respublikai]], jos laikinai okupuotos Turkijos, bet vėliau perduotos Gruzijai.

Tačiau 1922  m. Gruzijai įstojus į [[TSRS]], įsigaliojo [[Brest-Litovsko sutartis]], ir dalis Tao-Klardžetijos regiono atiduota Turkijai, tačiau Adžarija liko [[Gruzijos TSR]] sudėtyje. Ši situacija išlikusi iki dabar. Adžarijoje buvo suformuota '''Adžarijos ATSR'''.

Iš karto po nepriklausomybės paskelbimo, 1991  m. Adžarija paskelbė atsiskyrimą nuo Gruzijos, vadovaujama [[Aslanas Abašidzė|Aslano Abašidzės]]. Nors nepriklausomybė nebuvo pripažinta, šalis funkcionavo nepriklausomai iki 2004  m. Po [[rožių revoliucija|Rožių revoliucijos]], Gruzijos armija įvesta į Adžariją, Abašidzė pabėgo ir Adžarija prijungta prie Gruzijos kaip autonominis regionas.